„800 000 karių. Rusija gali smogti praktiškai bet kuriuo metu“

Vokietija rengia slaptą planą karo su Rusija atvejui – praneša „Wall Street Journal“. Dokumente kalbama, tarp kitko, apie 800 000 NATO karių perkėlimą į fronto liniją.

Plano rengime dalyvavo keliolika aukšto rango Vokietijos karininkų. Darbai prasidėjo maždaug prieš 2,5 metų.

Dokumentas, kurio apimtis siekia 1200 puslapių ir kurio darbinis pavadinimas yra OPLAN DEU, detaliai aprašo, kaip 800 000 Vokietijos, JAV ir kitų NATO šalių karių būtų transportuojami į rytus, į fronto liniją. Plane taip pat pateikta uostų, upių, geležinkelių ir kelių, kuriais vyktų transportavimas, žemėlapiai, įskaitant apsaugos ir tiekimo strategiją.

Vokietijos pareigūnai anksčiau teigė, kad mano, jog Rusija bus pasiruošusi pulti NATO 2029 metais. Tačiau serija šnipinėjimo incidentų, sabotažų ir įsibrovimų į Europos oro erdvę rodo, kad Rusija gali ruoštis atakai anksčiau – pažymi „WSJ“.

Analitikai taip pat mano, kad galimas paliaubų įtvirtinimas Ukrainoje suteiktų Rusijai daugiau laiko ir išteklių pasiruošti veiksmams prieš NATO valstybes Europoje.

Plano autoriai tiki, kad jei pavyks sustiprinti Europos atsparumą, jie ne tik galės užtikrinti pergalę, bet ir sumažins karo tikimybę.

„Tikslas – užkirsti kelią karui, aiškiai parodant mūsų priešams, kad jei jie mus užpuls, nesulauks sėkmės“, – sakė vienas iš pradinės plano kūrėjų.

Daugybė kliūčių

Plane ypatingas dėmesys skiriamas infrastruktūrai. Berlynas vertina, kad 20 proc. greitkelių ir daugiau nei ketvirtadalis greitkelių tiltų reikalauja remonto dėl chroniško nepakankamo finansavimo. Pagal Vokietijos jūrų uostų federacinę sąjungą, vokiečių uostams Šiaurės ir Baltijos jūrose reikia investicijų už 15 mlrd. eurų, iš jų 3 mlrd. eurų – dvigubo panaudojimo objektų modernizavimui, pavyzdžiui, krantinių sustiprinimui.

Kai kurios didžiausios kliūtys, su kuriomis susiduria Vokietijos karo planuotojų komanda, yra sunkiai įveikiamos: sudėtingos viešųjų pirkimų taisyklės, duomenų apsaugos įstatymai ir kiti reglamentai, priimti taikos laikais.

Bundesveras vis dėlto optimistiškai vertina pažangą.

„Turint omenyje, kad pradėjome nuo tuščio lapo 2023 metų pradžioje, esame labai patenkinti, kur esame šiandien“, – sakė pareigūnas ir OPLAN bendraautorius.

Didžiausia nežinomybė, su kuria susiduria planuotojai, yra laiko kiekis. Nors teigiama, kad Rusija gali būti pasiruošusi atakai jau 2029 metais, ribotą smūgį ji gali surengti praktiškai bet kuriuo metu. Tai matyti ir iš didėjančio sabotažų skaičiaus.

„Grėsmės yra realios“, – rugsėjį sakė kancleris Friedrichas Merzas.

„Mes nesame karo būsenoje, bet jau negyvename taikos laikais“, – pabrėžė jis.