Ginklų gamyklos Baltarusijoje dirba dieną naktį. Rusai jau džiūgaudami trina rankas

Nepaisant Rusijos spaudimo, Baltarusija tiesiogiai neprisijungė prie invazijos į Ukrainą, tačiau šios valstybės vaidmuo Vladimiro Putino karo mašinoje yra didesnis nei bet kada anksčiau. Aleksandro Lukašenkos režimo gynybos pramonė tapo vienu iš pagrindinių Rusijos techninės, gamybinės ir logistinės bazės ramsčių. Organizacijų „Prism UA“ ir „BelPol“ analizė rodo, kad abiejų valstybių karinių sektorių tarpusavio priklausomybė pasiekė neregėtą mastą nuo SSRS laikų.

Ginklų gamyklos Baltarusijoje dirba dieną naktį. Rusai jau džiūgaudami trina rankas

Nors Baltarusijos poligonuose jau nestovi Rusijos armija, besiruošianti atakoms, o siena išlieka santykinai rami, gynybos pramonės įmonės Minske, Borisove, Oršoje ar Žlobine dirba visu pajėgumu. „Prism UA“ ir „BelPol“ ataskaitos rodo, kad šimtai įmonių dalyvauja tiekiant ginkluotę, komponentus ir technologijas Rusijai. Dėl to Baltarusija šiandien atlieka vieno svarbiausių Kremliaus karo partnerių vaidmenį.

Rusijos ir Baltarusijos gynybos pramonės integracijos mastas yra milžiniškas. Baltarusijos Respublikos Valstybinio karinio-pramoninio komiteto duomenimis, net 99 Baltarusijos įmonės tiekia daugiau kaip 1800 komponentų tipų 255 Rusijos ginklų gamykloms. Analitikai nurodo, kad nuo 2019 metų Rusijos svarba Baltarusijos gynybos sektoriui išaugo lavinos greičiu – Rusijos dalis Baltarusijos gynybos eksporte padidėjo nuo 26 iki 60 procentų. „BelPol“ vertinimu, į rusiškus karinius užsakymus gali būti įtraukta net iki pusės tūkstančio įmonių.

Baltarusija remontuoja rusišką karinę techniką. Tęsiasi tankų ir lėktuvų modernizacija

Baltarusija išsaugojo sovietmečiui būdingą sunkiųjų karinių sunkvežimių, optikos, elektronikos, ugnies valdymo sistemų gamybą ir taip pat vykdo lėktuvų bei sraigtasparnių remontą. MAZ ir MZKT važiuoklės tapo Rusijos raketinių sistemų – „Iskander“, S-400, „Uragan-1M“ bei strateginių raketų paleidimo įrenginių „Topol-M“ ir „Jars“ – pagrindu. Vien 2024 metais MZKT į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 300 vagonų produkcijos.

Ataskaitos rodo, kad Baltarusijos įmonės taip pat aktyviai dalyvauja taisant Ukrainoje apgadintą Rusijos karinę techniką. 558-asis aviacijos remonto gamykla modernizuoja rusiškus Su-25, Su-27, Su-30 ir MiG-29, o „Monitor Service“ padeda prižiūrėti priešlėktuvinių sistemų „Tor“ ir „Tunguska“ techniką. Ypač svarbus vaidmuo tenka „Peleng“ – optoelektronikos gamintojui, gaminančiam pagrindinius taikiklius „Sosna-U“, „Essa“ ir „Plisa“, montuojamus į rusiškus tankus T‑72, T‑80 ir T‑90. Tik 2024 metais Baltarusija įsipareigojo tiekti šimtus taikiklių Rusijos tankams, šarvuočiams ir kovos mašinoms.

Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas apima elektroniką ir dronus. Gamyba spartėja

Vienas jautriausių bendradarbiavimo sektorių yra elektronika. Baltarusijos koncernas „Integral“ Rusijai pristatė daugiau kaip 6 mln. mikroschemų, naudojamų, be kita ko, raketose Ch‑101 ir Ch‑59. Ukrainos žvalgyba teigia, kad gamykla plečia gamybos pajėgumus ir visišką našumą pasieks 2026 metais. Tuo pat metu atnaujinta dronų kompozitinių dalių gamyba, o Rusija pasiūlė Baltarusijai statyti naują UAV gamyklą, galinčią per metus pagaminti iki 100 tūkst. vienetų.

Baltarusija taip pat padeda Rusijai gaminti amuniciją. 2022–2023 m. perdavusi daugiau kaip 130 tūkst. tonų sviedinių, Baltarusijos gamyklos įjungė naujas gamybos linijas, iš dalies pasitelkus kinų technologijas. Dėl to metinė 152 mm sviedinių korpusų ir 122 mm raketų gamyba gali bendrai siekti iki pusės milijono vienetų. Nors valstybė neturi savo sprogstamųjų medžiagų gamybos, korpusai siunčiami į Rusiją, kur jie užpildomi.

Ekspertai vertina, kad Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija artimiausiais metais dar labiau gilės. Iki 2028 metų Baltarusijos gamyklos turėtų būti pajėgios kasmet pagaminti šimtus tūkstančių raketų ir sviedinių, modernizuoti rusišką šarvuotąją techniką ir tiekti mikroelektroniką Rusijos raketų pramonei.