„Ukraina už Taivaną“? Signalas iš Pekino JAV

Po Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo pokalbio telefonu lapkričio 24 dieną Pekinas paskelbė pareiškimą apie siekį sudaryti „teisingą, tvarią ir įpareigojančią“ taikos sutartį dėl Ukrainos, kuri būtų sprendžiama „jos ištakose“. Kaip praneša Lenkijos spaudos agentūra, ši formuluotė sukėlė interpretacijų bangą. Sari Arho Havren iš RUSI mano, kad tai ne tik diplomatinė figūra, bet ir sąmoningas signalas, sutampantis su 28 punktų JAV ir Rusijos taikos plano metmenų paskelbimu.

Pagrindinis faktas – Kinijos URM panaudota „pirminių priežasčių“ konflikto formuluotė kritiniu momentu. Dokumente, kuriame brėžiamas taikos planas, daugiausia paremtas Rusijos siūlymais, numatoma, kad Kyjivas atsisakytų narystės NATO ir padarytų teritorinių nuolaidų. Vienas iš punktų kalba apie „pirminių konflikto priežasčių pašalinimą“, kas sutampa su Pekino retorika.

Pasak Havren, Xi Jinpingas, pavartojęs šią formuluotę oficialiame pranešime po aukšto lygio pokalbio, įtvirtina Kinijos poziciją karo atžvilgiu ir rodo, kad paskelbtas Rusijos reikalavimų sąrašas tikrai nėra Pekinui nepriimtinas.

Analitikė šią mintį sieja su platesne pasaulio tvarkos vizija: didžiosios valstybės turi gerbti viena kitos įtakos zonas. Jos teigimu, Pekinas jau daugelį metų aiškina krizės „ištakas“ pagal Maskvos naratyvą, kritikuodamas NATO plėtrą kaip tiesioginę karo priežastį. Ši linija buvo formalizuota 2023 m. Kinijos 12 punktų plane, kuris Europoje buvo reklamuojamas pasiuntinio Li Huio, nereikalaujant Rusijos pajėgų išvedimo.

Visa tai, žinoma, atspindi situaciją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Taivane. Pekino valdžia mano, kad kitos didžiosios valstybės turėtų laikytis atokiai nuo Kinijos regioninių reikalų, – pabrėžia analitikė.

Taivanas kaip sandorio sąlyga JAV

Havren teigimu, Taivano tema neatsiejama nuo Ukrainos klausimo. Kalbėdamas su Trumpu, Xi siejo „po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusios tarptautinės tvarkos“ gynimą su padėtimi Taivano sąsiauryje, kartu siūlydamas pagalbą sprendžiant „Ukrainos krizę“.

Analitikė tai vadina atviru sandorio signalu: Pekinas tikrina Trumpo izoliacionistines tendencijas ir jo polinkį derėtis, siūlydamas galimą diplomatinę pergalę Ukrainoje mainais į nuolaidas dėl Taivano.

„Ukraina už Taivaną“ – ko siekia Pekinas

Havren mano, kad Kinija galėtų panaudoti savo įtaką Maskvai, kad būtų įgyvendintas sprendimas, paremtas „pirminėmis priežastimis“. Mainais Pekinas tikėtųsi, kad Vašingtonas apribos savo sąjungininkų veiksmus, ypač Japonijos, ir priims kinišką „pokarinės tvarkos“ apibrėžimą Taivano sąsiauryje.

Toks signalas dera su Xi propaguojama „bendros ateities bendruomenės“ vizija, kurioje įtakos zonos yra stabilumo pagrindas, o ginčai sprendžiami pripažįstant didžiųjų valstybių saugumo realijas.

Kas toliau po Pekino signalų?

Apibendrindama analitikė daro išvadą: Pekinas neatsisako mediatoriaus įvaizdžio, bet kartu stiprina Rusijos pozicijas, reikalaudamas Azijos Rytų tvarkos pertvarkymo.

Praktiškai tai reiškia ilgalaikę strategiją – nuo Europos iki Indo-Ramiojo vandenyno. JAV tai tampa testu, ar pasiūlymas „Ukraina už Taivaną“ apskritai bus įtrauktas į politinę darbotvarkę ir ar Xi–Trumpo pokalbis taps sandorinės didžiųjų valstybių politikos pradžia.