Kiek Rusijos pergalė kainuotų Europai? Du scenarijai

Jie įvertino galimos Ukrainos pergalės kainą Europai ir Kremliaus sąlygų priėmimo kainą. Tyrimas aiškiai rodo, kad pastarasis variantas būtų brangesnis.

Rusijos pergalė Ukrainoje Europai kainuotų dvigubai brangiau nei Ukrainos pergalė – tokią išvadą padarė „Corisk“ ir Norvegijos tarptautinių reikalų instituto atlikto tyrimo autoriai.

Lapkričio 25 d. paskelbtame tyrime aprašomi du kariniai ir ekonominiai tebesitęsiančio karo scenarijai. Joje taip pat aprašomi veiksmai, kurių galėtų imtis Europa, jei Jungtinės Valstijos priimtų taikos planą, kuris galėtų būti nepalankus Ukrainai ir visam žemynui.

Pagal pirmąjį tyrėjų siūlomą scenarijų Rusija tęstų puolimą ir žygiuotų į vakarų Ukrainą, Dniepro upės link. Dėl karinių pergalių Kremlius priverstų Kyjivą sutikti su derybomis dėl Maskvai palankių sąlygų.

Tyrimo išvadose teigiama, kad toks scenarijus reikštų dalinę Rusijos pergalę, suteikdamas Kremliui įtaką Ukrainos politinei ir ekonominei krypčiai, įskaitant jos narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Tyrėjai taip pat perspėja, kad pagal šį scenarijų Ukraina gali prarasti pusę savo teritorijos, susidurti su ilgalaikiu politiniu nestabilumu ir rizikuoti demokratine regresija ar net valstybės žlugimu.

Tyrimo autoriai teigia, kad milijonai ukrainiečių – maždaug 6–11 milijonų – gali palikti savo tėvynę, o tai per ateinančius ketverius metus su pabėgėliais susijusias išlaidas sudarytų nuo 524 iki 952 mlrd. eurų. Be to, pagal šį scenarijų papildomos gynybos išlaidos, skirtos stiprinti NATO rytinį flangą Europoje, padidėtų iki 1,2–1,6 mlrd. eurų.

Ataskaitoje, apibendrinant tyrimo išvadas, teigiama, kad susiderėjusi palankiomis sąlygomis, Rusija galėtų nukreipti savo pajėgas į Moldovą, Baltijos šalis arba Šiaurės regioną. Europos vyriausybės turėtų skubiai sustiprinti savo gynybą ir atgrasymą Baltijos šalyse ir Arktyje, kartu valdydamos didėjančią politinę įtampą, kylančią dėl migracijos ir vidinės poliarizacijos, teigiama ataskaitoje.

Tyrėjai teigia, kad antrojo scenarijaus, t. y. Ukrainos pergalės, atveju Europai tai kainuotų daug mažiau.

Su atitinkamu paramos lygiu Ukraina galėtų atkurti savo kovinį pranašumą – panašiai kaip sėkmingų kontrpuolimų metu 2022 m. – ir pradėti išlaisvinti okupuotas teritorijas. Tokiu atveju situacija mūšio lauke priverstų Rusiją dalyvauti taikos derybose, kurios užtikrintų Kijevo interesus.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad norint pasiekti pergalę, Kyjivui reikia greito karinės įrangos antplūdžio. Jie patikslina, kad tai reikštų 1 500–2 500 tankų ir 2 000–3 000 artilerijos sistemų pristatymą per vienerius ar dvejus metus. Ukrainai taip pat reikės iki 8 milijonų įvairių tipų dronų, oro gynybos sistemų ir strateginių raketų sistemų, praneša tyrėjai.

Ataskaitoje teigiama, kad įgyvendinus šiuos sprendimus, Ukraina galėtų sustabdyti Rusijos puolimą, susigrąžinti strategiškai svarbias teritorijas ir atkurti sąlygas politinei normalizacijai bei ekonomikos atsigavimui. Tyrėjai mano, kad dalinė Ukrainos pergalė taip pat paspartintų integraciją į ES ir paskatintų pabėgėlių grįžimą.

Apskaičiuota, kad Europai pasiekti šį rezultatą, įskaitant karinę pagalbą, pramoninę paramą ir pagalbą pabėgėliams, per ketverius metus kainuotų 522–838 mlrd. eurų, tai yra maždaug pusė Rusijos pergalės kainos. Tyrėjai pažymi, kad panaudojus įšaldytus Rusijos lėšas Europos išlaidos galėtų sumažėti iki 50 procentų.

Abiem atvejais Europa prisiimtų pagalbos Ukrainai naštą, nes tyrėjai apskaičiavo, kad Jungtinės Valstijos galiausiai nutrauks paramą Ukrainos ir Europos gynybai.

„Kyiv Independent“ svetainė rašo, kad tyrimo rezultatai buvo paskelbti tuo metu, kai spaudimas gauti naujų lėšų Ukrainai, kurios finansai baigsis 2026 m. viduryje, yra milžiniškas.

Pagal Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen sukurtą programą Ukraina gautų maždaug 140 mlrd. eurų vertės reparacijų paskolų. Lėšos būtų skiriamos iš įšaldytų Rusijos lėšų.

Kaip priduria „Kyiv Independent“, nepaisant tam tikro Europos lyderių pasipriešinimo, Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių pritaria šiam sprendimui ir ketina galutinai susitarti gruodžio 18–19 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikime.