Be jo „Iskander“ neskraidys. Rusija privalo importuoti 100 proc.

Tyrimų centras RUSI ir Ukrainos institucijų duomenys rodo, kad pagrindinis raketinio kuro prekursorius, reikalingas „Iskander“ raketoms, į Rusiją patenka iš Uzbekistano ir Kinijos. Šios istorijos centre – Uzbekistano bendrovė „Farg'onaazot“, priklausanti „Indorama Corporation“ ir gaminanti amonio perchloratą. Pateikiame, kas tai per medžiaga ir kam jos reikia Rusijai.

Trumpojo nuotolio balistinės raketos 9M723 „Iskander“ yra vienas iš nedaugelio Rusijos ginklų, galinčių smogti bet kuriam taikiniui Ukrainoje, išskyrus kelias saugomas teritorijas. Šias raketas, krintančias į taikinį didesniu nei 7 machų (per 2000 m/s) greičiu ir kelių ar keliolikos metrų tikslumu, gali perimti tik vos keli sistemų tipai, tokie kaip S-300, „Patriot“ ar SAMP/T.

Vis dėlto, kaip nurodo Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) analizė ir Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos duomenys, Rusija nebūtų pajėgi gaminti dabartinio kiekio 9M723 „Iskander“ raketų be amonio perchlorato, būtino raketiniam kurui gaminti.

Dar svarbiau tai, kad amonio perchlorato gamybai reikia itin gryno natrio chlorato, o Rusija po SSRS žlugimo prarado didelę jo gamybos dalį. Dėl šios priežasties ji priklauso nuo importo, kurio pagrindiniai tiekėjai yra Kinija ir Uzbekistanas.

Natrio chloratas iš Uzbekistano ir Kinijos

Ukrainos ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. Kinija pateikė 61 proc. natrio chlorato importo, o Uzbekistanas – 39 proc. Iš viso abi šalys 2024 m. ir 2025 m. pradžioje į Rusiją išsiuntė natrio chlorato už 36,9 mln. dolerių. Nors Rusija stato naujus gamybos įrenginius, dauguma jų turėjo pradėti veikti tik 2025–2027 m.

Nors natrio chloratas įtrauktas į ES sankcijų sąrašą kaip medžiaga, stiprinanti Rusijos pramoninius pajėgumus, didžiausi tiekėjai iš Uzbekistano ir Kinijos, įskaitant „Farg'onaazot“, nėra įtraukti į sankcijų sąrašus.

„Farg'onaazot“ – didelis cheminis fabrikas Uzbekistane, priklausantis Singapūre registruotai „Indorama Corporation“. Be to, „Indoramos“ vadovas Sri Prakash Lohia – Indonezijos pilietis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje – yra Lakshmio Mittalo, „ArcelorMittal“ vadovo, svainis.

Tai gana ironiška, nes su Mittalų šeima susijusi bendrovė dalyvauja tiekimo grandinėje medžiagos, būtinai raketų kurui, kuriomis ne kartą buvo smogta Mittalams priklausančiai plieno gamyklai Kryvyj Rihe.

Nuo plataus masto invazijos ši gamykla sumokėjo į Ukrainos biudžetą daugiau kaip 500 mln. dolerių mokesčių ir skyrė per 18 mln. dolerių humanitarinei pagalbai, paramai nukentėjusiems civiliams ir infrastruktūros, sunaikintos „Iskander“ smūgių, atstatymui.