„Liga nepažįsta sienų“: iš Rusijos tai artėja prie Lietuvos slenksčio

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba perspėja, kad Rusijos nacionalinė skiepijimo sistema faktiškai žlunga. Didžiulės karo išlaidos privertė Maskvą drastiškai sumažinti vakcinų pirkimus, o tai jau sukelia realias sveikatos sistemos krizes visoje šalyje.

Vakcinų pirkimai sumažinti iki minimumo

Pasak Ukrainos žvalgybos, Rusijoje šiuo metu yra tik:

• 13 % reikalingo meningokokinių vakcinų kiekio;
• 5 % ŽPV (žmogaus papilomos viruso) vakcinų.

Krito ir pagrindinių vaikų skiepų — tymų, raudonukės, kiaulytės, difterijos, kokliušo — pirkimai.

2025 m. vakcinoms skirta tik 6,5 mlrd. rublių (apie 72 mln. eurų), kai 2024 m. biudžetas siekė 40 mlrd. rublių (apie 446 mln. eurų).

Tai beveik septyniskart mažiau.

Pasekmės — mirtinos

Dėl kritusio vakcinavimo lygio Rusijoje nebeįmanoma sukurti bandos imuniteto. Žvalgybos tarnybos teigimu, tymų sukeltų mirčių dalis šalyje išaugo 11 kartų.

Situaciją sunkina tai, kad nuo 2024 m. „Rospotrebnadzor“ nustojo viešai skelbti mėnesinius užkrečiamųjų ligų duomenis, todėl realus mastas gali būti dar didesnis.

Grėsmė neapsiriboja Rusija

Ukrainos žvalgyba įspėja, kad vakcinų trūkumas ir visuomenės abejingumas skiepams Rusijoje tampa rizika visam regionui:

„Biudžeto taupymo, vakcinų stygiaus ir socialinės įtampos derinys sudaro sąlygas nekontroliuojamam pavojingų ligų plitimui. Tai daro žalą Rusijos vidaus stabilumui ir kelia pavojų kaimyninėms šalims.“

Tai aktualu ir Baltijos regionui, įskaitant Suomiją ir Lietuvą.

Maskvos paaiškinimai ir realybė

Rusijos sveikatos apsaugos ministerija oficialiai tvirtina, kad „kuria naują vakcinų strategiją“ ir „investuoja į vietinės gamybos plėtrą“.

Tačiau tuo pat metu šalis rekordiniu mastu didina karines išlaidas: 2025 m. gynybai ir saugumui skirta 41,5 trln. rublių (apie 400,8 mlrd. eurų) — daugiau nei dvigubai daugiau nei socialinėms programoms.