Pagaliau jie sukilo. Amerikoje prasidėjo karas prieš Trumpą dėl plano Europai

JAV Kongresas siekia apriboti Pentagono galimybes išvesti JAV karius iš Europos ir Pietų Korėjos.

Apie tai praneša „Fox News“.

Tai numatyta 2026 m. Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatyme, kurio projektą įstatymų leidėjai neseniai patvirtino.

Galutinė įstatymo projekto versija yra ilgų derybų tarp abiejų partijų Atstovų Rūmų ir Senato vadovybės, ginkluotųjų pajėgų komitetų vadovų ir Baltųjų rūmų rezultatas.

Jame teigiama, kad Jungtinės Valstijos negali sumažinti savo pajėgų Europoje iki mažiau nei 76 000, nepateikdamos išsamaus to pagrindimo ir nepatvirtindamos Kongresui, kad toks žingsnis nepakenks Jungtinių Valstijų ar NATO saugumo interesams.

Įstatymo projektas taip pat apriboja karių skaičiaus Pietų Korėjoje sumažinimą iki 28 500 žmonių.

Be to, įstatymų leidėjai reikalauja, kad Jungtinės Valstijos išlaikytų vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado (SACEUR) pareigas – aukščiausias Aljanso karines pareigas.

Tikimasi, kad šią savaitę prezidento D. Trumpo stalą pasieks kitų metų Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatymas.

Šie ketinimai buvo paskelbti dar 2025 m. vasarą, kai Jungtinių Valstijų Europos NATO sąjungininkės pradėjo ruoštis galimam Amerikos karių skaičiaus žemyne ​​sumažinimui arba rotacijai.

Kaip šių Jungtinių Valstijų veiksmų dalis, kelios iš šių šalių privačiai paragino Aljansą paspartinti derybas dėl savo gynybos planų peržiūros.

NATO rytinis flangas buvo ypač susirūpinęs dėl planų išvesti JAV kariuomenę, o tai greičiausiai paskatintų nedelsiant prašyti pastiprinimo iš kitų sąjungininkių.

Tikimasi, kad JAV kariuomenės išvedimas taip pat paveiks pagrindines JAV karines bazes Vokietijoje ir Italijoje, kurios buvo karinių operacijų rėmimo pagrindas.

Spalio pabaigoje Rumunijos gynybos ministerija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos, įgyvendindamos savo planus sumažinti savo buvimą, nutrauks vienos iš savo brigadų rotaciją ir paliks iki 1000 karių šalies teritorijoje kaip nuolatines aktyvias pajėgas.