Į frontą gali pajudėti 1 000 000. Kas vyksta Rusijoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo 2026 m. rezervistai bus pašaukti į karinius mokymus. Tai įvyko po to, kai spalio mėnesį Rusijos Valstybės Dūma išplėtė jo įgaliojimus, rašo  Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Kovalenko. V. Putinas akivaizdžiai panaudojo visus turimus svertus hibridinei mobilizacijai šalyje įgyvendinti, tačiau kokį vaidmenį gali atlikti rezervistai?

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad Rusija 2025 m. nuosekliai įgyvendina priemones, skirtas sustiprinti mobilizaciją ir, dar svarbiau, pasirengti hibridinei visuotinei mobilizacijai, kuri leis iki 2026 m. pašaukti į armiją bent milijoną žmonių.

V. Putinas jau pasirašė įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. kovo 28 d. federalinis įstatymas Nr. 53-FZ „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos“, nuo 2026 m. sausio 1 d. įvedant ištisus metus galiojantį Rusijos piliečių, kurie nėra rezerve, šaukimą į armiją. Tai reiškia, kad šauktiniai bus šaukiami ištisus metus, o ne tik pavasarį ir rudenį, todėl šauktinių skaičius padidės iki mažiausiai 500 000.

Be to, Valstybės Dūma svarsto įstatymo projektą, kuris suvienodintų šauktinių ir samdomų karių pareigas „ginant tėvynę“. Tai leistų Rusijos okupacinių pajėgų vadovybei atvirai dislokuoti šauktinius Ukrainos kovos zonoje.

Rusija taip pat didina samdinių verbavimą Trečiojo pasaulio šalyse, Afrikoje, Centrinėje Azijoje ir kitur, taip pat persekioja vadinamuosius „natūralizuotus“ piliečius – migrantus, gavusius Rusijos pilietybę.

Tęsiant sutartinę mobilizaciją, visi minėti metodai leis Rusijai iki 2026 m. vienaip ar kitaip tarnybai užverbuoti bent milijoną žmonių. Tačiau kaip su didžiausia ir labiausiai neaiškia grupe – rezervistais? Kaip jų dalyvavimas kare gali paveikti įvykių eigą ir ar tai paveiks?

Kaip žinoma, Rusija neseniai leido dislokuoti rezervistus, kad apsaugotų infrastruktūrą, energetikos ir transporto objektus, taip pat naftos perdirbimo gamyklas, kurios Rusijos teritorijoje yra atakuojamos Ukrainos dronų.

Ukrainos Chersono, Zaporižios, Luhansko ir Donecko sritys, taip pat laikinai okupuotas Krymo pusiasalis neteisėtai buvo įtraukti į Rusijos teritorijų sąrašą agresorės šalies Konstitucijoje. Todėl rezervistai, pasirašę sutartis, gali būti siunčiami tarnauti į šias teritorijas.

Lapkričio mėnesį Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas paskelbė, kad svarstoma galimybė siųsti rezervistus į teritorijas, neįtrauktas į Rusijos Konstituciją – Sumų ir Charkivo sritis.

Tai reiškia, kad stebime laipsnišką rezervistų funkcijų plėtrą ir jų panaudojimas greičiausiai neapsiribos saugumo ir priežiūros funkcijomis užnugario zonose. Tačiau net jei taip ir būtų, kokias grėsmes tai kelia?

Šiuo metu Rusijoje yra apie 100 000 aktyvių rezervistų, kurie pasirašė sutartis. Iš viso ši kategorija potencialiai galėtų sudaryti iki dviejų milijonų savanorių mobilizacijos rezervo karių.

Tačiau net jei atsižvelgsime į iki 100 000 rezervistų buvimą laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų užnugario zonose, galime kalbėti apie reikšmingą Rusijos dalinių, atliekančių šias funkcijas užnugario zonoje, darbo krūvio sumažėjimą. Tai leis RF vadovybei panaudoti šį atlaisvintą resursą kovinėse operacijose, taip papildant fronto linijas bent 100 000.

Ir atvirkščiai, jei 2026 m. bus priimti reglamentai, leidžiantys dislokuoti rezervistus kovos zonose, bendras RF pajėgų skaičius, naudojant šią kategoriją, gali padidėti iki 800 000 karių ar net daugiau per trumpiausią įmanomą laiką.

Todėl, nepriklausomai nuo to, kaip rezervistai bus dislokuoti Ukrainoje – užnugaryje ar fronto linijose – tai bet kokiu atveju bus neigiamas veiksnys.

Rusija spartina hibridinę visuotinę mobilizaciją. Naudojami įvairūs triukai ir metodai, siekiant padidinti tiek savanoriškos ir naudodama tą pačią taktiką – dislokuoti daug žmonių.

Akivaizdu, kad Maskvai nereikia milijono žmonių, be darbo sėdinčių kareivinėse ir lauko stovyklose. Ji naudos visą šią masę aktyvioms karinėms operacijoms tęsti, galbūt ne tik Ukrainoje, bet ir kurioje nors Europos šalyje. Ignoruoti šią grėsmę yra savižudybė.