Šokiruojantis atradimas iš kosmoso. Bombonešiai palikti likimo valiai?

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos karinėse bazėse prie Suomijos rytinės sienos neįvyko jokių reikšmingų pokyčių – nei bazėse esančios technikos, nei statybų projektuose.

Tai matyti iš „Ilta-Sanomat“ užsakytų „Planet Labs“ palydovinių nuotraukų. Jas laikraščio prašymu įvertino atvirų šaltinių žvalgyba užsiimančios „Black Bird Group“ ekspertas Pasi Paroinen.

„Iš esmės jose nėra nieko itin paminėtino. Pokyčių neįvyko“, – apibendrina Paroinen.

Tačiau vienas iš nuotraukose matomų dalykų ekspertą stebina. Ukraina ne kartą smogė Rusijos kariniams aerodromams – paskutinį kartą lapkričio pabaigoje Taganrogo lėktuvų gamyklos aerodromui Rostovo srityje.

Gerai prisimenama ir Ukrainos gegužės–birželio sandūroje surengta masinė ataka prieš penkias Rusijos karines oro bazes. Tose atakose sunaikinta daugiau nei 10 Rusijos oro pajėgų bombonešių ir transporto lėktuvų. Sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, Taganroge buvo apgadinti du lėktuvai.

Paroinen stebisi, kad Rusija, nepaisant šių įvykių, nepradėjo statyti savo karo lėktuvams priedangų.

„Nematau jokių angarų ir net jokių ženklų, kad būtų pradėtos statyti lėktuvų priedangos. Faktiškai niekaip nereaguojama“, – sako ekspertas.

„Taganrogo pavyzdys rodo, kad Ukraina vis dar smogia aerodromams. Ukraina galbūt negali surengti didelių atakų, tačiau mažesnių smūgių grėsmė išlieka nuolat.“

Paroinen pažymi, kad Taganrogo lėktuvų gamyklos aerodrome nėra priedangų lėktuvams. Jos nepastatytos ir šiauriau esančioje karinės aviacijos bazėje. Taip pat jų nėra ir prie Suomijos sienos, nors Olenijos oro bazė vasarą buvo vienas iš Ukrainos taikinių.

Pasak Paroineno, pagal karinę logiką kiekviename aerodrome turėtų būti statomos lėktuvų priedangos.

Kodėl taip nėra?

„Neturėtų būti taip sunku! Galbūt Rusija tiesiog pasitiki savo oro gynyba. Reikia prisiminti, kad Rusijoje yra labai daug aerodromų ir dar papildomai pusiau aktyvių, kuriuos prireikus galima panaudoti. Tad objektų, kuriuos reikėtų apsaugoti, yra tiesiog be galo daug“, – aiškina Paroinen.

„Tą pačią problemą turi ir JAV Ramiojo vandenyno bazėse. Pavyzdžiui, Guame nėra lėktuvų priedangų. Apie tai kalbama jau daugelį metų ir pripažįstama, kad tai rimta grėsmė. Tačiau niekas nevyksta.“

Kitu atžvilgiu palydovinėse nuotraukose už Suomijos rytinės sienos nematyti didelių pokyčių.

„Alakurčioje matyti nedidelis kiekis technikos, bet net sunkvežimiai stovi maždaug ten pat, kur ir anksčiau. Alakurtyje pastatyti trys nauji sandėliai, bet jie pastatyti dar 2024 metais.“

„Galima drąsiai sakyti, kad Alakurtyje toliau vyksta šauktinių parengimas ir iš ten į Ukrainą siunčiami papildomi kariai. Išskyrus tris naujus sandėlius, jokių reikšmingų statybų nėra“, – pabrėžia Paroinen.

Karjalos sąsmaukoje esančioje Kamenkos bazėjep palydovinėse nuotraukose taip pat nesimato nieko naujo ar išskirtinio.

„Nuotraukos viduryje matyti didelė palapinių stovykla, bet ji Kamenkoje yra jau seniai. Tai susiję su tuo, kad čia veikusi 138-oji motorizuotoji pėstininkų brigada buvo išplėsta iki divizijos. Kadangi anksčiau brigadai skirta infrastruktūra dabar turi talpinti diviziją, dalis karių miega lauke palapinėse“, – sako Paroinen.

Pasak eksperto, tikėtina, kad Kamenkoje bus statoma daugiau gyvenamųjų pastatų.

Jis priduria, kad nuotraukose matyti technikos „tiek, kiek reikia palaikyti pratyboms“.

„Aikštelėse matoma šiek tiek technikos, nedaug. Netoliese iškasti apkasai ir įrengtos pozicijos. Tai tik ženklas, kad ten vyksta pratybos“, – apibūdina Paroinen.

Tas pats matyti ir Lugos mieste, pietuose nuo Sankt Peterburgo. Čia buvusi brigada taip pat išplėsta iki divizijos, todėl pastatyta daugiau gyvenamųjų patalpų.

Pskovo oro bazėje Paroinen atkreipia dėmesį, kad spalio 19-osios palydovinėje nuotraukoje aerodromas beveik tuščias.

„Jis visiškai tuščias, nieko nematyti. Anksčiau čia būdavo Iljušino transporto lėktuvų, bet ar jie perkelti kitur? O gal dabar aktyviai naudojami kitose vietose?“

Kalbėdamas apie Olenijos oro bazę Kolos pusiasalyje, Paroinen pastebi, kad Ukrainos vasarą surengto smūgio žymių nuotraukoje nebėra.

„Smūgio pėdsakai sutvarkyti. Matyti keli Tupolev Tu-22M bombonešiai ir keli didesni bombų bei transporto lėktuvai. Tikėtina, kad nemaža dalis jų nėra skraidantys“, – sako ekspertas.

Jis priduria, kad netoli Suomijos sienos Rusija turi ir daugiau karinių bazių bei garnizonų.

„Yra keletas vietų, kur kažkas statoma. Bet nieko didelio.“

Pasak Paroineno, tai susiję su tuo, kad Leningrado karinis apygarda vėl atkurta kaip savarankiškas administracinis vienetas, o sausumos pajėgų brigados plečiamos iki divizijų.

Ar galima tikėtis, kad prie rytinės sienos kažkas rimčiau pradės vykti, kai karas Ukrainoje kada nors pasibaigs?

„Pamatysime, kiek toli eis plėtra. Per pastaruosius 20 metų Rusija savo karinius vienetus daugybę kartų mažino ir vėl plėtė.“

„Karas ir Suomijos narystė NATO darė įtaką tam, kad Rusija nori stiprinti prie Suomijos esančias pajėgas. Tačiau plėtra iš brigadų į divizijas vyksta visose Rusijos ginkluotosiose pajėgose, taigi pati savaime tai nėra tiesioginė reakcija į Suomijos įstojimą į NATO“, – pabrėžia Paroinen.