Paskutinis skrydis tapo beprotybe: pilotai praskriejo vos 15 metrų virš bokšto! Neįtikėtinas manevras

1951 m. „Republic Aviation“ pradėjo kurti viršgarsinį taktinį naikintuvą-bombonešį, skirtą pakeisti F-84F. Rezultatas buvo  F-105 „Thunderchief“, vėliau meiliai pravardžiuotas „Thud“. Prototipas YF-105A pirmą kartą pakilo 1955 m. spalio mėn.

Po Tonkino įlankos incidento 1964 m. vasarą JAV oro pajėgos pasiuntė F-105 į Pietryčių Aziją. Šie lėktuvai buvo plačiai naudojami Šiaurės Vietnamo oro kampanijoje „Rolling Thunder“. Nors F-105 buvo sukurtas kaip branduolinis smūgio lėktuvas, jis galėjo nešti daugiau nei 400 kg įprastų bombų – daugiau nei kadaise galėjo Antrojo pasaulinio karo B-17 bombonešiai. Vėliau F-105 palaipsniui pakeitė F-4 „Phantom“.

1980 m. spalio 8 d. įvyko paskutinis F-105 skrydis JAV taktinių oro pajėgų sudėtyje. Du paskutiniai 128-osios eskadrilės lėktuvai pakilo iš George oro bazės. Skrydžio šaukinys buvo „Thud“, o įguloms vadovavo majoras Jimmy Boydas su pulkininku leitenantu Jimu Padgettu bei majoras Johnas Strawbridge su kapitonu Thomasu Tedfordu. Jimmy Boydas buvo žinomas kaip vienas iš tų „šaunių“ pilotų, kurie kartais nesilaikydavo taisyklių, bet jiems pavykdavo išsisukti.

Jimmy Boyd prisiminė: „Laikinai einantis operacijų pavaduotojo pareigas leido mums skristi tik paleidimo taku apie 150 metrų aukštyje, 650 km/h greičiu po pakilimo. Tačiau mes praskridome virš aikštelės, žemai, tikrai žemai – apie 183 metrų aukštyje, 1110 km/h greičiu, įjungėme variklio degimą ir staigiai pakilome. F-105 technikai stovėjo ant aikštelės prie angaro ir jiems tai labai patiko – jie net jautė karštį nuo variklio. Skrydžio bokšto viršininkas sakė, kad skridome vos 15 metrų aukštyje.“

Pasak Boydo, karo teismo jiems išvengti pavyko. Jimas Padgettas buvo daugiausiai skraidęs F-105F/G elektroninės karo įgulos narys (EWO), turėjęs 2 382 skrydžių valandas – daugiau nei bet kuris kitas EWO tuo metu.