„300 km spinduliu.“ Tyla dėl Karaliaučiaus nutraukta?

Lenkija ir NATO paskelbė griežtą įspėjimą Maskvai, pabrėždami pasirengimą suduoti triuškinantį smūgį Rusijos pajėgoms Karaliaučiaus srityje agresijos prieš Aljanso valstybes atveju. Pasak buvusio „Eurocorps“ vado generolo Jaroslavo Gromadzinskio, sąjungininkai nedvejodami sunaikintų Rusijos karinę infrastruktūrą šiame regione, jei Kremlius ryžtųsi pulti Lenkiją ar kitas NATO šalis. Tai jis pareiškė interviu leidiniui „Fakt“.

Generolas pabrėžė, kad atsakas agresoriui būtų ryžtingas ir neatidėliotinas.

„300 kilometrų spinduliu mes viską sudeginsime, o 900 kilometrų spinduliu — padegsime. Ir padarysime tai su visišku pasiryžimu“, – teigė Gromadzinskis.

Jo teigimu, kilus realiai grėsmei sąjungininkai turi teisę įžengti į Karaliaučiaus sritį ir neutralizuoti Rusijos pajėgas.

„Jei Rusija pradės puolimą, turime teisę ten įžengti ir pašalinti grėsmę. Šiandien privalome aiškiai pasakyti: jei pulsite mus, mes galime įžengti į jūsų teritoriją, ir tai turite įvertinti“, – pridūrė generolas.

Gromadzinskis taip pat pažymėjo, kad Rusija, patirianti didžiulius nuostolius kare prieš Ukrainą, realų kovinį pajėgumą galėtų atkurti tik po kelerių metų.

NATO vadovas: „Mes esame kitas Rusijos taikinys“

Gruodžio 11 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas Berlyne, patvirtino, kad grėsmė Europai yra „visiškai reali ir itin rimta“.

„Mes esame kitas Rusijos taikinys“, – perspėjo Rutte, ragindamas Aljanso šalis ruoštis galimam plataus masto konfliktui, prilygstančiam XX a. karams.

Jis taip pat akcentavo, kad Kinija tapo pagrindine atrama, leidžiančia Kremliui tęsti agresiją prieš Ukrainą. Pasak Rutte, nors sprendimų didinti gynybos biudžetus jau imtasi, atsipalaiduoti negalima.

„Per daug žmonių klaidingai mano, kad turime pakankamai laiko. Tai netiesa. Veikti reikia nedelsiant. Gynybos išlaidos turi augti, o kariuomenėms būtina suteikti viską, ko reikia gynybai“, – teigė jis.

Rutte pabrėžė, kad Rusija tapo „dar įžūlesnė, neatsakingesnė ir žiauresnė“ tiek NATO, tiek Ukrainos atžvilgiu, o Vladimiras Putinas, jo vertinimu, vėl siekia imperinio projekto atkūrimo.

NATO generalinis sekretorius paragino sąjungininkus tęsti politinį ir karinį spaudimą Maskvai bei sutelkti dėmesį į realius veiksmus, galinčius priartinti karo Ukrainoje pabaigą.