„Armata“ nublanko? Nutekinti T-95 brėžiniai šokiruoja ekspertus

Originalių Sovietų Objekto 195 pagrindinio kovinio tanko (T-95)  techninių brėžinių nutekėjimas atskleidė naujų detalių apie ambicingą programą išlaikyti šalies šarvuočių pranašumą XXI amžiuje. 3D menininkas Gustiiz3D sukūrė atvaizdus „pagal autentišką brėžinių albumą, neseniai nutekėjusį į internetą“, suteikdamas daugiau informacijos apie tanko tipą, populiariai vadintą T-9“. Tai turėjo būti pirmoji naujo dizaino tanko versija, pristatyta į Sovietų armiją nuo T-64 1964 metais. T-64 tada buvo laikomas beveik dviem dešimtmečiais pranašesniu už Vakarų pagrindinius kovinius tankus. Jis naudojo lygiavamzdį ginklą ir efektyvius šovinius, galinčius pramušti kitų tankų šarvus (APFSDS) ir turėjo pažangius kompozitinius laminuotus šarvus, ko Vakarų tankai negalėjo pakartoti dar 15–20 metų.

T-64 konstrukcija buvo žymiai patobulinta 1970–1980 m., o jo artimi dariniai T-72 ir T-80 buvo įvesti palaipsniui geresnėmis versijomis nuo 1973 ir 1975 metų. T-72 buvo pigesnis ir supaprastintas variantas, T-80 – brangesnis ir judresnis. Nors jie buvo mažiau pajėgūs nei T-64 ar T-80, T-72 eksporto versijos 1980-aisiais parodė pranašumą prieš Vakarų varžovus Libano kare ir Irano–Irako kare. Tačiau 1980-aisiais įvedus naujus Vakarų tankus, ypač Vokietijos Leopard 2 ir JAV M1A1 Abrams, pajėgumų skirtumas sumažėjo. Objekto 195 programa turėjo suteikti Sovietų šarvuotoms pajėgoms didelį ir ilgalaikį pranašumą nuo 1990-ųjų pabaigos arba ankstyvųjų 2000-ųjų, panašiai kaip T-64 dominavo nuo 1960-ųjų pradžios.

Kaip T-64 žymiai pagerino ugnies galią su 125 mm lygiavamzdžiu ginklu, kuris buvo pranašesnis už amerikiečių M60 ir vokiečių Leopard 1 105 mm rifliuotus ginklus, taip ir Objekto 195 tankas buvo kuriamas su 152 mm pagrindiniu ginklu, turinčiu didelį pramušamumą. Ten, kur T-64 pirmasis pristatė naujas įgulos apsaugos ir automatizacijos galimybes, naujos kartos tankas turėjo nustatyti pasaulinį standartą. Jo šarvų apsauga turėjo siekti 1000 mm prieš APFSDS šovinius ir 1500 mm apsauga prieš HEAT šovinius (formos krūvio atakas). Tankas turėjo naują išdėstymą: trys įgulos nariai izoliuoti šarvuotoje kapsulėje, o bokštas ir pagrindinis ginklas valdomi nuotoliniu būdu – panašiai kaip T-64 automatinis pakrovėjas leido sukurti revoliucinę išdėstymo schemą.

Naujos kartos sovietų tankas turėjo būti žemesnis nei T-64, kuris jau buvo žymiai žemesnis, nei Vakarų tankai, daugiausia dėl įgulos išdėstymo. Nors jis turėjo potencialą būti revoliucingiausias po Antrojo pasaulinio karo ir buvo pasiektas prototipo etapas, SSRS žlugimas bei Rusijos ekonomikos, pramonės ir technologijų sektoriaus nuosmukis neleido jam būti visiškai išvystytam. Po programos nutraukimo 2000-aisiais Rusijos armija 2015 m. pristatė naujos kartos tanką T-14 „Armata“. Jis remiasi daugeliu Objekto 195 koncepcijų, tačiau laikytas mažiau ambicingu „sušvelnintu“ dizainu, atspindinčiu posovietines technologijas ir biudžeto apribojimus.

Dėl smarkiai vėluojančios T-14 programos jo ateitis buvo neaiški iki 2020-ųjų vidurio, praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai T-95 turėjo būti eksploatuojamas. Dėl šios priežasties Kinija įgijo pranašumą su naujuoju Type 100 tanku, kuris jau yra eksploatuojamas. JAV ir Pietų Korėja planuoja sekti iš paskos su M1E3 ir K3 programomis. Jei jos bus įgyvendintos, tai Rusijos šarvuočius liktų pasiliktų toli už horizonto. Nors naujausias T-64 darinys, T-90M, laikomas panašaus pajėgumo kaip M1A2 Abrams, o senesni T-72 tankai įrodė galintys konkuruoti ir sunaikinti naujus Abrams, dabartinės Rusijos šarvuočių pozicijos tvarumas lieka abejotinas. Šalies gebėjimas žengti už T-64 konstrukcijos ribų kelia klausimų.