JK armija žlugtų per kelias savaites. Kas vyksta?

Analizėje pažymima, kad Europos žemėlapyje yra keli „karštieji taškai“ – vietos, kur Vladimiras Putinas galėtų išdrįsti pulti NATO. Vienas iš jų – Suvalkų koridorius.

Pasak privačios žvalgybos bendrovės „Sibylline“ vadovo Justino Crumpo, kilus sausumos karui, Britanijos kariuomenė greičiausiai susilpnėtų ir nebegalėtų efektyviai kovoti per kelias savaites nuo įsitraukimo. Tačiau ekspertas priduria, kad „daug kas priklauso nuo konflikto formos“.

„Yra keletas galimų konflikto taškų“, – rašo BBC ir priduria, kad „NATO karo vadai baiminasi, jog Vladimiras Putinas, jei jam bus leista pasiekti savo tikslus Ukrainoje, galiausiai gali pradėti ieškoti naujų agresijos taikinių“.

Vienas iš galimų taikinių yra Suvalkų koridorius. „Užėmusi šią teritoriją, Maskva gautų tiesioginę prieigą prie savo strateginės bazės prie Baltijos jūros“ Karaliaučiaus srityje.

„Mes neplanuojame karo su Europa. Bet jei Europa to nori ir pradeda, mes esame pasiruošę dabar“, – gruodžio pradžioje sakė Vladimiras Putinas, apkaltindamas Europos šalis blokuojant JAV pastangas atnešti taiką Ukrainoje.

Savo analizėje BBC pažymi, kad labai mažai tikėtina, jog JK kada nors viena, be NATO sąjungininkių paramos, pradėtų karą su Rusija. „Tačiau Putino žodžiai buvo nemalonus priminimas, kad karas tarp Rusijos ir NATO nėra taip toli, kaip žmonės mano“, – rašoma ataskaitoje.

„Kaip visuomenė, Britanija – kitaip nei Lenkija, Suomija ir Baltijos šalys – neabejotinai nėra pasirengusi karui. Net rimtas pasiruošimas tokiam įvykiui būtų brangus, nepopuliarus ir politiškai rizikingas“, – teigė BBC.

 „Vis dar mažai įrodymų, kad Britanija turi planą kovoti kare, trunkančiame ilgiau nei kelias savaites“, – teigia Hamishas Mundellis iš Karališkojo jungtinio karinių pajėgų instituto (RUSI) analitinio centro. „Medicinos pajėgumai yra riboti. Rezervinių pajėgų regeneracijos sistemos veikia lėtai. Britų planas susidoroti su masinėmis aukomis, regis, grindžiamas aukų vengimu“, – sako ekspertas.

Su tipišku britų santūrumu Mundellis priduria: „Tai galėtų būti laikoma optimistine planavimo prielaida“.

Pasak BBC, dvi svarbiausios pamokos iš karo Ukrainoje yra tai, kad, pirma, dronai tapo neatsiejama šiuolaikinės karo dalimi visais lygmenimis, ir, antra, kad „masė“, t. y. didžiulis personalo ir karinės įrangos skaičius, yra svarbi.

„Rusijos armijos kariai apskritai yra labai prastos „kokybės“. Jos kareiviai prastai aprūpinti, prastai vadovaujami ir prastai maitinami. Jų vidutinė gyvenimo trukmė mirtinoje „bepiločių orlaivių zonoje“ Rytų Ukrainoje yra trumpa“.

„Rusijos ekonomika jau daugiau nei trejus metus yra karo padėtyje – gynybos ministerijai vadovauja ekonomistas, o Rusijos gamyklos gamina vis daugiau dronų, raketų ir artilerijos sviedinių. Remiantis naujausia Kelno pasaulio ekonomikos instituto ataskaita, Rusija kas mėnesį pagamina apie 150 tankų, 550 pėstininkų kovos mašinų, 120 dronų „Lancet“ ir daugiau nei 50 artilerijos pabūklų “, – rašoma pranešime.

Britanija ir dauguma jos Vakarų sąjungininkių „net nepriartėjo prie to taško“, – teigė BBC, o analitikai teigia, kad prireiks metų, kol Vakarų Europos gamyklos pasieks tokį ginklų gamybos lygį, kokį turi Rusija.

„Sausumos karas Ukrainoje neabejotinai parodė, kad masinė ginkluotė yra absoliučiai būtina visiems, ketinantiems kovoti su Rusija sausumoje“, – sako Keiras Gilesas, Rusijos ekspertas iš „Chatham House“ analitinio centro. „Tai parodė, kad turėti rezervų, daug didesnių nei nuolatinės reguliariosios ginkluotosios pajėgos, yra būtina“, – priduria jis.