Zelenskis keičia žaidimo taisykles. Drąsus žingsnis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmetė Jungtinių Valstijų siūlomo taikos plano, tačiau ėmė nuosekliai koreguoti jo punktus, gindamas Ukrainos suverenitetą. Apie tai rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.

Pasak leidinio, Ukrainos lyderis, glaudžiai derindamas pozicijas su Europos partneriais, suformavo atsargų ir apgalvotą atsaką į Baltųjų rūmų iniciatyvą nutraukti karą. Kyjivo strategija grindžiama ne tiesioginiu atsisakymu, o principu „taip, bet“. Toks požiūris leidžia išlaikyti dialogą su Vašingtonu ir kartu neprarasti Ukrainos visuomenės pasitikėjimo.

Zelenskis demonstruoja pasirengimą aptarti sudėtingus klausimus, tačiau nesutinka su sąlygomis, kurios galėtų susilpninti valstybę. Pavyzdžiui, reaguodamas į vieną iš Vašingtono reikalavimų, jis neatmetė galimybės surengti prezidento rinkimus karo metu. Vis dėlto pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik esant tvariam ugnies nutraukimui ir aiškiam teisiniam mechanizmui. Be to, jis paprašė JAV pagalbos užtikrinant šio proceso saugumą.

Ukrainos vadovas taip pat pripažino galimybę riboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (UGP) skaičių, tačiau tik išlaikant dabartinį reikšmingą lygį – be realių mažinimų. Kalbėdamas apie Zaporižios atominę elektrinę, Zelenskis laikėsi griežtos pozicijos, pareiškęs, kad objekto perdavimas Rusijos kontrolei yra nepriimtinas. Tuo pat metu jis neatmetė galimybės svarstyti JAV dalyvavimą elektrinės valdyme, tačiau tik detaliai išnagrinėjus visas sąlygas.

Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina neprekiauja savo nepriklausomybe dėl formalaus taikos susitarimo. Jo teigimu, Kyjivas neišduoda savo šalies ir neatsisako suvereniteto, tačiau yra pasirengęs konstruktyvioms deryboms. Ukrainos vadovybės nuomone, tokia linija leidžia dalyvauti taikos procese nepasiduodant politiniam savinuginklavimui.

Zelenskio derybinės pozicijos sustiprėjo po sėkmingų Ukrainos kariuomenės veiksmų Kupjansko kryptimi. Prezidentas apsilankė mieste, kurį Rusijos vadovybė aukščiausiu lygiu buvo paskelbusi jau užimtą. Šis vizitas pastatė Kremlių į nepatogią padėtį ir atskleidė jo melą apie realią padėtį mūšio lauke.

Ypatingą įtampą derybose kelia teritorinis klausimas, ypač Ukrainos kontroliuojamų Donecko srities rajonų likimas. JAV taikos plane numatyta galimybė sukurti demilitarizuotą arba laisvąją ekonominę zoną, iš kurios turėtų būti išvestos tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos. Zelenskis šios idėjos neatmetė, tačiau iškėlė esminius klausimus dėl kontrolės mechanizmų, saugumo garantijų ir galimybės užkirsti kelią slaptam Rusijos karių įsiskverbimui prisidengiant civiliais.

Pasak prezidento, kompromisas galimas tik esant teisingumui ir realioms saugumo garantijoms Ukrainai. Jis pabrėžė, kad nė vienas punktas negali būti priimtas be aiškaus pasekmių ir įgyvendinimo mechanizmų supratimo.

Toks Kyjivo požiūris ryškiai kontrastuoja su kategoriška ir nelanksčia Kremliaus pozicija. Maskva, kaip ir anksčiau, atsisako švelninti ultimatumus Ukrainai, reikalaudama pašalinti vadinamąsias „karo priežastis“, kuriomis laiko Ukrainos orientaciją į Vakarus ir NATO plėtrą. Be to, Kremlius ir toliau kelia abejonių dėl Ukrainos valdžios teisėtumo.

Zelenskio taktika grindžiama reikalavimu kiekvienu ginčytinu klausimu pateikti aiškią ir konkrečią informaciją. Jis siūlo partnerių spaudimą atlaikyti vengiant staigių sprendimų – sutikti diskutuoti, tačiau neatsisakyti esminių valstybės pozicijų. Toks požiūris leidžia Ukrainai išlikti derybų proceso dalyve, kartu nepriimant sprendimų, galinčių pakenkti šalies ateičiai.