Rusija lengvai užvaldė visą Europą. Baltijos jūra nebėra saugi

Rusai žaidžia su Europa katės ir pelės žaidimą, be didesnių sunkumų apeidami sankcijas, kurios turėjo smogti jų ekonomikai. Vakarų tarnybos leidžiasi klaidinamos, o milijardai dolerių plačia srove teka į Kremlių. Iš naujausios Švedijos pakrančių apsaugos ataskaitos matyti, kad šimtai Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno laivų plaukioja tarptautiniuose vandenyse po suklastotomis vėliavomis. Ši skandalinga praktika vyksta ir visai šalia Lenkijos.

Jau kelis mėnesius tarp Europos tarnybų ir Rusijos vyksta tylus karas dėl šešėlinio laivyno kontrolės. Šimtai Baltijos jūroje kursuojančių laivų be didesnių kliūčių prekiauja rusiška nafta, sėkmingai išvengdami sankcijų. Paaiškėja, kad šioje kovoje kol kas laimi Kremlius, o sėkmės raktas – juokingai paprasta apgaulė. Rusija nesudėtingu būdu apgavo visą Europą, o šios veiklos mastas kelia siaubą.

Švedijos pakrančių apsauga pabrėžia, kad Rusijos šešėlinį laivyną daugiausia sudaro seni, nusidėvėję tanklaiviai. Maskva juos naudoja sankcijoms apeiti, gabendama iškastinį kurą iš Rusijos uostų Baltijos jūroje. Prasta techninė laivų būklė ir draudimo nebuvimas reiškia, kad jie dažnai kelia rimtą grėsmę aplinkai.

„Jūrose plaukioja nuo 500 iki 1000 Rusijos šešėlinio laivyno laivų, iš kurių daugiau kaip 300 – po suklastotomis vėliavomis. Kova su jais sudėtinga, be kita ko, dėl registrų savininkų kontrolės stokos ir internete generuojamų dokumentų egzistavimo“, – naujausioje ataskaitoje perspėja Švedijos pakrančių apsauga.

Ataskaitos autoriai, remdamiesi Tarptautinės jūrų organizacijos duomenimis, nurodo, kad rudenį net 306 laivai plaukiojo po 29 fiktyviomis vėliavomis. Analizė taip pat rodo, kad šiuo metu pagrindiniai sankcionuotų tanklaivių registravimo paslaugų teikėjai yra Gambija ir Siera Leonė Vakarų Afrikoje bei Komorų salos Indijos vandenyne. Tai kitų valstybių – tarp jų Gabono, Barbadoso, Kuko salų ir Panamos – veiksmų pasekmė: jos pastaruoju metu išbraukė įtartinus laivus iš savo registrų, o tai lėmė rekordinį vėliavų keitimo skaičių.

Baltijos jūra nustojo būti saugi. Rusija manipuliuoja visai šalia Lenkijos

Pasak ataskaitos autorių, Komorų valdžia tikriausiai pradėjo savo registro tvarkymo procesą. Po šia vėliava šiuo metu plaukioja apie 60 tanklaivių, o keli iš jų buvo pastebėti Baltijos jūroje su rusiškos naftos kroviniu.

„Bendras šių šalių registracijos procedūrų bruožas – valdymo perdavimas privačiam operatoriui arba skaidrumo ir kontrolės stoka“, – pažymėta ataskaitoje.

Taip pat pridurta, kad kai kurie laivai buvo registruojami konkrečioje valstybėje be jos valdžios leidimo arba net teritorijose, neturinčiose nuosavos vėliavos, pavyzdžiui, Karibų autonominėje Šv. Martyno saloje, priklausančioje Nyderlandams.

Tuo tarpu analitinė bendrovė „Lloyd’s List“ atskleidė dar 21 operaciją po suklastota vėliava – visos jos buvo susijusios su viena interneto domeno svetaine. Iš viso identifikuota mažiausiai 50 netikrų interneto puslapių, sukurtų neteisėtoms laivų registracijoms ir jūrininkų sertifikatams generuoti, apie kuriuos atitinkamų valstybių institucijos, kaip teigiama, nieko nežinojo.

Atkreiptas dėmesys ir į riziką, susijusią su tarptautinių įgulų darbo sąlygomis. Daugelis jūrininkų buvo palikti be atlyginimo, o skundų Tarptautinei transporto darbuotojų federacijai (ITF) skaičius 2025 m. liepos mėnesį išaugo 30 procentų. Kita problema – abejotini jūrininkų navigaciniai gebėjimai sprendžiant krizes: nuo elektros tiekimo sutrikimų iki navigacinės įrangos gedimų. Likusios problemos kyla dėl suklastotų draudimą patvirtinančių dokumentų – žurnalistiniai tyrimai atskleidė net tokių polisų prekybos rinką.

Šių metų pavasarį Švedijos pakrančių apsauga ir jūrų administracija iš šalies vyriausybės gavo užduotį rinkti informaciją apie laivų draudimą, kai šie plaukia per Švedijos teritorinius vandenis ar ekonominę zoną. Anksčiau tokia priežiūra buvo įmanoma tik laivams, užsukantiems į šalies uostus. Panašius sprendimus įdiegė ir kitos regiono valstybės bei Jungtinė Karalystė. Ataskaitoje pabrėžta, kad 20 procentų laivų įgulų šio reikalavimo nesilaikė, o teisės vykdymą apsunkina tarptautinių taisyklių stoka. Daugelis laivų taip pat pradėjo rinktis naujus maršrutus, siekdami išvengti galimų patikrinimų.