Rusija dega naktį po nakties. Jie paaiškino, kodėl iš to mažai kas išėjo

Rusijos priešlėktuvinė gynyba tampa vis veiksmingesnė. Tik apie 10 proc. Ukrainos bepiločių orlaivių pasiekia strateginius taikinius Rusijos gilumoje, o dar mažesnė dalis sukelia realią žalą. Panašiai sumažėjo ir HIMARS raketų efektyvumas – ginklų, kurie anksčiau kėlė baimę Putino armijai. Tai teigiama naujoje britų analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) ataskaitoje.

Kasdien kažkas dega. Tačiau žalos mažiau, nei atrodo

Kiekvieną dieną pasirodo pranešimai apie Ukrainos bepiločių atakas prieš ginklų gamyklas ar naftos perdirbimo įmones Rusijoje. Vien tik naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo atakuotos, be kita ko, naftos perdirbimo gamyklos Volgogrado srityje ir Krasnodaro krašte, taip pat energetikos infrastruktūros objektas Smolensko srityje. Internete pasirodė daugybė vaizdo įrašų, kuriuose matyti įspūdingi gaisrai.

Kaip rašo RUSI, tokie reguliariai skelbiami vaizdai „sukūrė įspūdį, kad Rusijos oro gynyba nepajėgi veiksmingai apsaugoti šalies teritorijos“. Tačiau, britų analitikų teigimu, „realybė yra kur kas sudėtingesnė“. Jie aiškina, kad bepiločių smūgiai į Rusijos gilumą Kyjivui suteikia daugiau propagandinės naudos nei Rusijai padaro realios žalos. Kodėl?

Didelės Ukrainos sąnaudos, nedidelė žala Rusijai

Rusijoje yra milžiniškas skaičius potencialių taikinių, tačiau jie išsidėstę labai didelėje teritorijoje. Dėl to daugelio jų neįmanoma apsaugoti priešlėktuvinės gynybos sistemomis. Kaip rašo RUSI specialistai, laikui bėgant Ukraina tapo labai efektyvi puldama neapsaugotus objektus. Be to, ji „koncentruojasi į taikinius, kuriuose degių ar jautrių medžiagų buvimas leidžia nedideliam skaičiui kovinių priemonių su ribotu užtaisu sukelti grandininę destrukciją“.

Kur kas didesnis iššūkis yra antskrydžiai prieš strategiškai svarbius objektus, kuriuos saugo Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos.

„Kai Ukraina puldavo geriau ginamus objektus, rezultatai kartodavosi. Iš 100–150 bepiločių orlaivių atakos, kurių kiekvienas kainavo nuo 20 iki 80 tūkst. JAV dolerių, taikinį pasiekdavo apie 10 dronų. Jų nedidelis sprogstamasis užtaisas dažnai sukeldavo menką žalą, kurią buvo galima greitai pašalinti“, – rašoma RUSI analizėje.

Ribotą žalą Rusijos objektams taip pat lemia tai, kad Ukrainos dronų sprogstamasis užtaisas paprastai sudaro nedidelę jų bendros masės dalį. Taip yra todėl, kad norėdami nuskristi kelis šimtus kilometrų gilyn į Rusiją, jie turi gabenti maksimalų kiekį degalų.

Norint pataikyti į vieną svarbų objektą, reikia panaudoti daugiau nei 100 dronų

Iš Ukrainos antskrydžių analizės matyti, kad tik apie 10 proc. kovinių priemonių – dronų ar sparnuotųjų raketų – pasiekia taikinius. Dar mažesnė jų dalis sukelia realią žalą. Analitikai pabrėžia, kad veiksmingi smūgiai į gerai ginamus objektus dažnai reikalavo paleisti daugiau nei 100 bepiločių vienoje atakos kryptyje. Iš pradžių būdavo išsekinta priešlėktuvinė gynyba, o tik po to sparnuotosios raketos ar didesni dronai galėdavo smogti taikiniui.

Rusai toliau mokosi – jų priešlėktuvinės gynybos sistemų veiksmingumas išaugo. Todėl, kai Ukrainos kariuomenė naudoja patikrintą Vakarų ginkluotę, pavyzdžiui, „Storm Shadow“ raketas, rusai sugeba perimti daugiau nei 50 proc. smūgio priemonių – net ir mišrių atakų metu, kai kartu naudojami dronai.

Taigi geriausiai apsaugoti objektai Rusijoje Ukrainos sistemoms tampa praktiškai nepasiekiami.

„Ilgesnėje perspektyvoje Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanija atrodo gana niūriai“, – apibendrina RUSI.

HIMARS ir ATACMS nebėra rusams siaubą keliantys ginklai

2022 m. vasarą Ukrainos fronte pasirodė amerikietiškos HIMARS raketinės sistemos, o vėliau – ir taktinės balistinės raketos ATACMS. Iš pradžių jos rusams darė didžiulius nuostolius. Tačiau ir su jomis Putino armija išmoko susidoroti.

„Pataikymų procentas (naudojant HIMARS – red. past.) sumažėjo nuo beveik 70 proc. 2022 metais iki maždaug 30 proc. 2023–2024 m., o 2025 m. dažnai priartėja vos prie 8 proc.“, – teigiama RUSI ataskaitoje.

Panašiai šiuo metu atrodo ir ATACMS sistemų efektyvumo statistika. Ekspertų teigimu, vienam Rusijos radarui sunaikinti gali prireikti net 10 tokių raketų (viena jų kainuoja apie 1,5 mln. JAV dolerių).