Gavo ginklą, kurio bijo Rusija. Signalas, kurį Maskvoje suprato iš karto

Sklandančios bombos ir priešradarinės raketos pavertė Suomijos Karinių oro pajėgų naikintuvus F-35 nuolatiniu Rusijos propagandos taikiniu. Maskva yra akivaizdžiai susierzinusi – Rusija neturi realių galimybių dominuoti ore Šiaurės Europoje, rašo Lauri Nurmi, laikraščio „Iltalehti“ politikos redaktorius, šiuo metu dirbantis Teksase.

2025 m. gruodžio 16-oji Suomijai tapo istorine diena. Tądien šalis oficialiai priėmė pirmąjį amerikietišką naikintuvą F-35A. Šie orlaiviai jau anksčiau buvo sėkmingai išbandyti Aliaskos arktinėmis sąlygomis, įrodant jų tinkamumą veikti ekstremaliame klimate.

Iki šiol Suomijos oro gynybos pagrindą sudarė F/A-18 „Hornet“ naikintuvai, turėję ne tik karinę, bet ir simbolinę reikšmę. Sprendimas juos įsigyti buvo priimtas 1992 m. birželį – netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tai tapo aiškiu geopolitiniu signalu apie Suomijos strateginę kryptį.

Buvusi gynybos ministrė Elisabeth Rehn vėliau prisiminė, kad „Hornet“ pirkimas faktiškai užbaigė vadinamosios „finlandizacijos“ laikotarpį:

„Signalinė sprendimo reikšmė tapo akivaizdi per karinius kanalus – Suomija parodė, kuriai stovyklai ji priklauso.“

1995 m. lapkritį pirmieji keturi dviviečiai „Hornet“ buvo atskraidinti iš Jungtinių Valstijų į Suomiją, ore papildant degalus. Tarp pirmųjų pilotų buvo Jarmo Lindbergas, vėliau tapęs Karinių oro pajėgų vadu ir gynybos pajėgų vyriausiuoju vadu.

„Devintajame dešimtmetyje turėjome aiškų oro pranašumą. Baltijos regione tuo metu nebuvo lygiaverčių pajėgumų“, – vėliau prisiminė vienas tuometinių pilotų.

Kodėl F-35 kelia nerimą Maskvoje

Naikintuvus F-35 Suomijai gamina bendrovė „Lockheed Martin“ Fort Verte, Teksase. Suomijai šis sprendimas nėra prestižo klausimas – tai nacionalinio saugumo pagrindas. Šalis siekia tokio oro pranašumo, kuris atgrasytų bet kokias karines provokacijas.

Pulkininkas Saku Joukamo, Laplandijos oro pajėgų vadavietės vadas ir vienas iš naikintuvų atrankos komisijos narių, pabrėžia, kad pagrindinis F-35 atgrasymo veiksnys yra ginklų sistema.

„Mūsų oro–žemės smogiamoji galia ženkliai išauga. Jau turime JDAM bombų šeimą, o netrukus arsenalą papildys naujos „StormBreaker“ sklandančios bombos, leidžiančios tiksliai atakuoti judančius taikinius dideliu atstumu“, – teigia jis.

Be to, Suomija įsigyja pažangias AARGM priešradarines raketas, skirtas priešo oro gynybos radarams naikinti. Tai sudaro sąlygas visiškam oro dominavimui.

Kariniai analitikai pažymi, kad F-35 galėtų neutralizuoti priešo pėstininkų ir šarvuotų pajėgų telkinius dar prieš jiems pasiekiant Suomijos gynybines linijas. Būtent todėl, pasak autoriaus, Rusijos propaganda taip agresyviai atakuoja F-35 programą – šie naikintuvai iš esmės panaikina Maskvos karinio spaudimo galimybes regione.

Kaip F-35 tapo Suomijos pasirinkimu

F-35 įsigijimo programos direktorius Lauri Puranenas pasakoja, kad 2017 m. gynybos ataskaitoje viso projekto vertė buvo įvertinta 7–10 mlrd. eurų. Pradiniame etape nė vienas pasiūlymas neįtilpo į šias ribas.

Konkurse dalyvavo penki gamintojai, tačiau galutiniame etape JAV pritaikė kainą Suomijos galimybėms, ir projektas tapo finansiškai įgyvendinamas.

Pentagonas dar 2020 m. pabrėžė, kad šis sandoris yra gyvybiškai svarbus JAV nacionaliniams interesams, nes stiprina patikimo partnerio saugumą ir stabilumą Europoje. JAV Kongresas suteikė licencijas pažangiai ginkluotei, įskaitant sparnuotąsias raketas.

Aiškus signalas regionui

Dabartinis Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen ne kartą pabrėžė, kad F-35 įsigijimas yra ilgalaikė investicija į šalies saugumą. Suomija įgyja oro pajėgumą, kurio Rusija, tikėtina, nedrįs išbandyti.

F-35 tampa ne tik modernia karine platforma, bet ir aiškiu geopolitiniu signalu: Suomijos oro erdvė bus ginama maksimaliai, o bet koks bandymas ją pažeisti agresoriui kainuotų pernelyg brangiai.