„Achilles“ vadas perspėja: ruoškitės karui, kuriame frontas yra visur

Bepiločių sistemų pulko „Achilles“ vadas Jurijus Fedorenka papasakojo, koks taps mūšio laukas 2026 metais ir kodėl pėstininkų išlikimas nulems karo baigtį.

Artimiausiais metais karas įgaus iš esmės kitokį pobūdį – įprasta fronto linija faktiškai išnyks.

Tai pareiškė atskiro bepiločių sistemų pulko „Achilles“ vadas majoras Jurijus Fedorenka.

Pasak jo, jau 2026 metais erdvė 20–25 kilometrų gylyje abipus sąlyčio linijos virs ištisine pilkąja zona. Įprasta fronto linija išnyks. Tai bus „žudymo zona“, visiškai kontroliuojama bepiločių orlaivių.

Fedorenka pabrėžė, kad šioje zonoje pėstininkai bus išsklaidyti ir dažnai pasirodys nenuspėjamai. Tačiau būtent pėstininkas ir toliau išliks bet kurios kariuomenės pagrindu.

„Be pėstininkų karas neįmanomas“, – pažymėjo jis.

Pareigūnas pridūrė, kad visi kiti elementai – nuo bepiločių orlaivių iki radioelektroninės žvalgybos priemonių – dirbs vienam tikslui: suteikti kariui galimybę išgyventi „mirties zonos“ sąlygomis.

Vadas išskyrė pagrindinius technologinius pokyčius, kurie jau formuoja naują karo realybę: modernių radiolokacinių stočių atsiradimą, dronų-perėmėjų vystymą ir aktyvų bepiločių, valdomų per šviesolaidį, naudojimą. Jo vertinimu, būtent šie sprendimai taps pagrindiniais veiksniais, galinčiais pakeisti jėgų pusiausvyrą 2026 metais.

Majoras taip pat papasakojo apie priešo taikomus metodus. Pasak jo, Rusijos vadovybė planuoja 2026 metais aiškiai atskirti inžinerines ir skraidymo (pilotų) grupes. Inžinierius numatoma dislokuoti kuo arčiau sąlyčio linijos, kur jie komplektuos bepiločius, keis šaudmenis ir akumuliatorius. Pilotai, priešingai, turėtų būti santykinai saugiose vietose.

Tokį sprendimą, kaip pažymėjo Fedorenka, diktuoja ne vien išgyvenamumo klausimas.

„Rusijai žmonių pakanka. Pagrindinė problema – pinigai ir sukaupta patirtis“, – paaiškino jis.

Drono operatoriaus parengimas trunka mažiausiai keturis mėnesius, o jo vertė didėja su kiekvienu koviniu skrydžiu. Be to, pasak vado, pilotas neturi maksimalaus meistriškumo taško – profesinis augimas tęsiasi nuolat.

Analogiškas procesas, pabrėžė jis, vyksta ir Ukrainos padaliniuose, kur svarbiausia yra patirtis, prisitaikymas ir technologinis pranašumas.