„Įvyko tai, ko Rusija labiausiai bijojo.“ Jie paskelbė apie proveržį

Ukrainos ir JAV derybos Berlyne – dar vienos mažai reikšmingos pokalbių sesijos ar realus žingsnis pirmyn siekiant užbaigti karą? Apžvalgininkų nuomonės išsiskiria. Kai kurie jų net itin entuziastingai vertina pasiektą pažangą. Ukrainos mokslininkas Eduardas Rubinas mano, kad „Berlyne įvyko tai, ko Rusija labiausiai bijojo“.

Baigėsi derybos, kuriose dalyvavo Ukrainos delegacija su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas bei Jaredas Kushneris. Pokalbių šeimininkas buvo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Po susitikimo jis pareiškė, kad pirmą kartą nuo karo pradžios matyti galimybė pasiekti paliaubas Ukrainoje.

„Gruodžio 15-oji pateks į istorijos vadovėlius“

Panašios nuomonės laikėsi ir Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Socialiniuose tinkluose jis rašė, kad Ukrainos ir JAV derybos buvo „konstruktyvios ir produktyvios“ bei lėmė „realų progresą“. Jo teigimu, JAV delegacija dirba „atsakingai ir dalykiškai“.

Tuo tarpu Ukrainos mokslininkas ir verslininkas Eduardas Rubinas pareiškė, kad „Berlyne įvyko tai, ko Rusija labiausiai bijojo“. Pasak jo, Europos lyderių pasirašytas dokumentas keičia saugumo taisykles žemyne.

„Jo pavadinimas sausas – Bendras Europos lyderių pareiškimas po susitikimo Berlyne – tačiau turinys yra nuosprendis Rusijos imperinėms ambicijoms. Gruodžio 15-oji Berlyne pateks į istorijos vadovėlius kaip diena, kai Europa nustojo bijoti ir pradėjo veikti“, – entuziastingai socialiniuose tinkluose rašė Rubinas.

Ar Putinas sutiks su teritorinėmis nuolaidomis?

Vis dėlto ne visi yra optimistiškai nusiteikę. Savaitraštis „The Economist“ rašė, kad pasikliauti JAV saugumo garantijomis Kyjivui yra pernelyg skubota. Leidinio žurnalisto teigimu, Berlyne skambėję lyderių pareiškimai atrodo pernelyg optimistiški.

„Saugumo garantijos priklauso nuo neaiškiai apibrėžto Europos šalių pajėgų dislokavimo – šalių, kurios turi per mažai parengtų karių – greičiausiai vadovaujant Amerikai, kurios noras ginti Ukrainą kelia abejonių“, – vertina „The Economist“.

Pasak leidinio, dabar kamuolys yra Rusijos pusėje. Kai kurie „The Economist“ pašnekovai mano, kad Vladimiras Putinas gali sutikti su teritorinėmis nuolaidomis, jei nuspręs, jog tai susilpnins Ukrainą ir atitrauks JAV nuo likusio NATO.