Jie įspėja. Trumpo „5 straipsnį primenančios“ saugumo garantijos Ukrainai yra aklavietė

Vašingtono analitinė grupė teigia, kad migloti saugumo pažadai nesustabdys V. Putino, ir vietoj to pasisako už „ginkluoto neprisijungimo“ modelį, kad taip būtų užtikrinta Kyjivo ateitis, rašo Aleksas Raufoglu, „Kyiv Post“ vyriausiasis korespondentas Vašingtone

D. Trumpo administracijai testuojant idėją pasiūlyti Ukrainai neaiškias, „5 straipsnio tipo“ saugumo garantijas mainais už derybomis pagrįstą Rusijos karo pabaigą, naujoje Vašingtono gynybos analitinio centro ataskaitoje teigiama, kad pasiūlymas nėra nei patikimas, nei ilgalaikis, ir pateikiama alternatyva, skirta atlaikyti Maskvos prieštaravimus ir Vakarų politinius apribojimus.

Šią savaitę iškeltas JAV administracijos bandomasis balionas numato saugumo garantijas, kurios neleidžia narystės NATO, kad po taikos susitarimo Kyjivas būtų ramus. Tačiau tokie įsipareigojimai neturėtų Aljanso kolektyvinės gynybos sąlygos teisinės galios, Europoje susidurtų su dideliu skepticizmu ir, analitikų teigimu, beveik neabejotinai būtų visiškai Rusijos atmesti.

Vašingtone jos taip pat priklausytų nuo būsimų administracijų pasirinkimo tesėti pažadus, kurių Kongresas niekada neratifikavo.

Atsižvelgiant į tai, Jennifer Kavanagh, Vašingtono analitinės laboratorijos „Defense Priorities“ karo analizės direktorė, siūlo kitokį pokario modelį: ginkluotą neprisijungimą – sistemą, kuri oficialias garantijas iškeičia į savigynos strategiją, paremtą nuolatine, bet sąlygine Vakarų parama.

„Ukrainos pokario saugumo susitarimų nustatymas bus itin svarbus derybų dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos elementas“, – sakė J. Kavanagh. Ji teigė, kad bet kokiame ilgalaikiame susitarime privalu atsižvelgti į Kyjivo baimę dėl atsinaujinančios Rusijos agresijos, kartu žinant Maskvos pasipriešinimą NATO plėtrai ir politinius bei išteklių apribojimus, su kuriais susiduria Jungtinės Valstijos ir Europa.

Šis derinys, anot jos, palieka mažai erdvės Aljanso stiliaus įsipareigojimams.

Rusija bet kokiame susitarime greičiausiai reikalaus neperžengti dviejų raudonųjų linijų: Ukrainos narystės NATO ir užsienio pajėgų dislokavimo jos teritorijoje. J. Kavanagh teigė, kad Vakarai vargu ar ginčys šiuos reikalavimus neribotą laiką – ypač be plataus visuomenės palaikymo ar sutarčių.

Ji teigia, kad Aljanso tipo garantijų teikimas be pačio Aljanso kelia pavojų sukurti lūkesčius, kurių Jungtinės Valstijos ir Europa negalės patenkinti, jei pasikeis politiniai vėjai.

„Ginkluotas neprisijungimas yra labiausiai įgyvendinamas Ukrainos pokario saugumo užtikrinimo būdas, nes jis leis Ukrainai apsiginti ir atgrasyti agresiją, kartu sprendžiant Rusijos saugumo problemas ir atsižvelgiant į politinius bei išteklių apribojimus Jungtinėse Valstijose ir Europoje“, – teigiama ataskaitoje.

Pagal pasiūlymą Ukraina formaliai liktų už NATO ribų, bet toli gražu nebūtų nuo jo nukirsta. Karinės pratybos su Vakarų partneriais būtų tęsiamos už Ukrainos teritorijos ribų, kartu su gynybos pramonės bendradarbiavimu ir mokymo susitarimais – visa tai be teisinių narystės įsipareigojimų.

„Aš aiškiai pasirinkau „neprisijungimą“ vietoj „neutralumo“, – antradienį „Kyiv Post“ sakė J. Kavanagh, pabrėždama, kad Ukraina išlaikys gynybos partnerystes, ypač su Europos valstybėmis, už oficialios Aljanso struktūros ribų.

„Realybė tokia, kad Ukrainos saugumo modelis ir tai, kaip atrodys jos ginkluotas neprisijungimas, bus specifiniai ir unikalūs“, – pridūrė ji.

Ukraina sutelktų dėmesį į tai, kad bet koks būsimas Rusijos bandymas užgrobti teritoriją būtų lėtas, brangus ir su mažai tikėtina sėkme. „Neprisijungusi Ukraina būtų atsakinga už savo gynybą“, – rašė J. Kavanagh.

Jei atgrasymas nepavyktų, tikslas būtų susilpninti padėtį: neleisti agresorei pasiekti savo tikslų, o ne tikėtis greito eskalavimo ar neapibrėžtos išorės intervencijos.

Užuot teikus oficialias saugumo garantijas, J. Kavanagh pasisako už daugiasluoksnius Jungtinių Valstijų ir Europos įsipareigojimus – idealiu atveju, įtvirtintus įstatymų leidėjų, kad juos būtų sunkiau atšaukti.

Savo interviu „Kyiv Post“ ji išdėstė keturis ramsčius: taikos meto karinė pagalba ir finansavimas; iš anksto sutartas karinės ir ekonominės pagalbos didinimas atnaujintos agresijos atveju, įskaitant sustiprintus žvalgybos informacijos mainus; Vakarų remiamos strateginių ginklų atsargos, laikomos už Ukrainos ribų; ir automatinės „grįžtamosios“ sankcijos, jei Rusija pažeidžia susitarimą. Nė vienas iš jų nereikalautų sutartinio įsipareigojimo tiesiogiai kovoti su Rusija. Kartu, anot jos, jie padidintų atnaujintos agresijos kainą, tačiau išliktų politiškai tvarūs.

Ataskaitoje apskaičiuota, kad Ukrainai reikėtų apie 235 000 aktyviosios tarnybos karių ir 345 000 rezervininkų – pajėgos, kurias J. Kavanagh apibūdino kaip „viršutinę ribą“, kurią šalis gali išlaikyti ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į demografinius ir finansinius apribojimus.

Jos vertinimas pagrįstas dabartiniu Rusijos pajėgų dislokavimu. Nors Maskva galėtų bandyti išplėsti savo armiją, ji teigė skeptiškai vertinanti galimybę skirti žymiai daugiau pajėgų Ukrainai, kartu konfrontuojant su perginkluojama Europa.

Vakarų parama pagal šį modelį per penkerius metus siektų maždaug 41,5 mlrd. dolerių – mažiau nei 10 mlrd. dolerių per metus.

J. Kavanagh „Kyiv Post“ sakė, kad toks paramos lygis yra politiniu ir pramoniniu požiūriu įmanomas, ypač Europoje, kur lyderiai Ukrainos saugumą įvardijo kaip neatsiejamą nuo savojo.

„Tai nėra didžiulė suma“, – sakė ji ir pridūrė, kad Europos vyriausybės jau parodė norą tęsti paramą po karo.

Kritikai teigia, kad neprisijungimas istoriškai reiškė pažeidžiamumą. J. Kavanagh prieštarauja, kad kai kurios neprisijungusios valstybės, įskaitant Indiją ir Vietnamą, išlaikė pajėgias kariuomenes ir įvairiapuses gynybos partnerystes.

Svarbiausia, anot jos, yra tai, kad Ukrainos modelis būtų derybų pagrindu sukurtas, pritaikytas ir tvirtas, o ne būtų grįžtama prie prieškario neutralumo.