Jokių derybų, jokios taikos: įtempta tyla prieš naują eskalacijos bangą

Iranas vis dar pyksta dėl Izraelio 12 dienų karo ir Amerikos bombardavimo prieš Irano branduolinę infrastruktūrą operacijos „Vidurnakčio plaktukas“ metu. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus yra nepalenkiamas kaip niekad anksčiau ir nesidomi bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu dėl taikos regione.

Tai reiškia, kad Iranas greičiausiai toliau sieks sukurti branduolinį įtaisą ir kada nors jį paleisti raketa, nors D. Trumpo administracija teigė, kad bombardavimas visiškai sunaikino branduolinius objektus.

A. Chamenėjus vis dar nerimauja dėl JAV paramos Izraeliui ir teigia, kad nedalyvaus diplomatiniuose santykiuose su amerikiečiais, nebent jie nustos remti žydų valstybę. Irano aukščiausiasis lyderis nori, kad Jungtinės Valstijos išvestų visus karius iš Artimųjų Rytų, ir pareiškė, kad amerikiečiai neturėtų kištis į regiono reikalus, pažymėjo „Newsweek“.

Būtų sudėtinga įgyvendinti JAV didžiąją strategiją Artimuosiuose Rytuose be tam tikrų santykių su Iranu, nors Teheranas yra teroro rėmėjas ir visada nori destabilizuoti regioną. Tačiau tai galėtų būti naujoji JAV doktrina – ignoruoti Iraną ir paversti jį tarptautiniu atstumtuoju.

Naujausioje Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo strategijoje Iranas minimas tik tris kartus, tačiau joje pateikiamas toks teiginys:

„Konfliktas išlieka problematiškiausia Artimųjų Rytų situacija, tačiau šiandien ši problema yra mažesnė, nei galima manyti iš antraštių. Iraną – pagrindinę regiono destabilizuojančią jėgą – labai susilpnino Izraelio veiksmai po 2023 m. spalio 7 d. ir prezidento D. Trumpo 2025 m. birželį įvykdytos operacijos „Vidurnakčio plaktukas“, kuri gerokai pažeidė Irano branduolinę programą. Izraelio ir Palestinos konfliktas išlieka keblus, tačiau dėl prezidento D. Trumpo susitartų paliaubų ir įkaitų paleidimo padaryta pažanga, siekiant nuolatinės taikos“, – teigiama strategijoje.

Be Irano įtakos „Hamas“ ir Gazos Ruožui ilgalaikią taiką ir stabilumą gali būti sunku pasiekti. Diplomatinė konfrontacija tarp Jungtinių Valstijų ir Irano gali paveikti naftos kainas ir regioninę galios pusiausvyrą.

Izraelis mielai vėl pultų Iraną, kaip ir Jungtinės Valstijos, jei abi šalys turėtų veiksmingos žvalgybos informacijos, kad Teheranas nusprendė išplėsti savo branduolinių ginklų programą.

Prezidentas Donaldas Trumpas pateikė keletą diplomatinių užuominų Iranui. D. Trumpo specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas šių metų pradžioje bandė bendradarbiauti su Iranu dėl susitarimo dėl Teherano branduolinių ginklų programos. Vis dėlto nuo to laiko S. Witkoffas intensyviai derėjosi su Ukraina ir Rusija, siekdamas užbaigti tą karą. Birželį, prieš operaciją „Vidurnakčio plaktukas“, S. Witkoffas norėjo naujo „D. Trumpo susitarimo“, kuriame būtų daugiausia dėmesio skiriama Iranui, siekiant ilgalaikės taikos tarp dviejų šalių.

„Mes jau kalbamės vienas su kitu. Manau, kad pokalbiai daug žadantys. Tikimės, kad galėsime pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą, kuris prikeltų Iraną“, – birželio mėnesį interviu „Fox News“ laidoje „The Ingraham Angle“ sakė S. Witkoffas, praneša „Reuters“.

A. Chamenėjus vis dar kenčia nuo Jungtinių Valstijų ir Izraelio išpuolių. Praėjusią savaitę sakydamas kalbą, jis pasinaudojo 1979 m. JAV ambasados ​​įkaitų krizės metinėmis, kad sukeltų savo auditorijos sąmyšį.

Jis teigė, kad kiekviena Amerikos prezidento administracija nuo to laiko siekė susilpninti ir pažeminti Iraną.

Ajatola nori, kad jo šalis turėtų visišką nepriklausomybę ir suverenitetą, prieš pradedant bet kokias naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis. Jis paaiškino, kad 1979 m. JAV ambasados ​​užėmimas buvo „pasididžiavimo ir pergalės diena“, rašė „Newsweek“.

D. Trumpas „60 minučių“ interviu pareiškė, kad „susprogdino pragarą“ Irane ir kad Iranas „neturi branduolinių pajėgumų“.

Ar D. Trumpas galėtų įsakyti vykdyti dar vieną karinį smūgį savo kadencijos metu?

Tam reikėtų aiškių žvalgybos šaltinių įrodymų, kad Iranas atnaujina urano sodrinimą. Prezidentas galėtų laikyti tolesnio išpuolio prieš Iraną galimybę svertu būsimoms deryboms, tačiau tai nereiškia, kad Iranas sės prie derybų stalo.

Iranas smarkiai priešinosi diplomatiniams santykiams su amerikiečiais, ir artimiausiu metu derybos neįmanomos. Izraelis būtų prieš bendradarbiavimą su Iranu dėl išsamaus taikos susitarimo. Jungtinės Valstijos labiau nerimauja dėl Rusijos ir Ukrainos, o Irano padėtis yra antrame plane. Nacionalinėje saugumo strategijoje nėra aiškaus veiksmų plano, kaip elgtis su Iranu, ir atrodo, kad politika A. Chamenėjaus atžvilgiu išliks status quo. Tai nereiškia, kad Izraelis laikysis taikos prieš Teheraną, o oro antskrydžiai iš šios šalies gali įvykti bet kuriuo metu.

Šalis vis dar yra terorizmą remianti valstybė, ir jie netgi galėtų paskatinti Jemeno husių teroristus atnaujinti išpuolius prieš civilinius ir karinius laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje.