Nuo Taivano iki Ukrainos: penkios vietos, galinčios įžiebti Trečiąjį pasaulinį karą

Straipsnio autorius – Brent M. Eastwood, JAV saugumo ir geopolitikos analitikas, buvęs JAV kariuomenės karininkas. 

Nors kai kurie jautė, kad prezidentaujant Joe Bidenui geopolitinė situacija priartėja prie Trečio pasaulinio karo tipo pavojaus zonos, situacija šiek tiek atslūgo prezidento Donaldo Trumpo laikais, dėl to, kad dabartinis vyriausiasis kariuomenės vadas geba sudaryti susitarimus, kurie lėmė daugybę taikos proveržių, susitarimų, siekiant sumažinti karo riziką, ir paliaubų.

Tačiau karas visada tarsi tyko už kampo ir 2026 m. gali įtraukti Jungtines Valstijas į ginkluotą konfliktą, priversdamas amerikiečius siųsti karius arba atlikti karinius smūgius, kurie gali sukelti tuos pačius begalinius karus, į kuriuos amerikiečiai buvo įtraukti per globalų karą su terorizmu.

KINIJA – PIRMASIS GRĖSMĖS ŠALTINIS

Akivaizdžiausia vieta, kur galėtų kilti konfliktas, yra Rytų Azija. Kinija yra agresyvi kylanti valstybė, kuri dažnai sako ar daro provokuojančius veiksmus, kad erzintų amerikiečius. Kinijos siekiai, susiję su Taivanu, visada gali sukelti amfibinį puolimą prieš salą.

Dar nėra aišku, kaip Jungtinės Valstijos reaguotų į Kinijos invaziją į Taivaną. Baltųjų rūmų naujoji Nacionalinio saugumo strategija palaiko esamą status quo Kinijos–Taivano klausimu. Tačiau strateginiame dokumente neaišku, ar Trumpas duotų įsakymą pradėti intervenciją, bet karas dėl Kinijos bandymų užimti Taivaną visada yra įmanomas.

Kinija taip pat galėtų įvesti blokadą arba karantiną, kad alintų taivaniečius, sustabdydama puslaidininkių eksportą iš salos į pasaulio rinkas – pažangūs lustai, kurie varo daugelį šiuolaikinių ekonomikų. Jungtinėms Valstijoms tektų greitai apsispręsti, kaip reaguoti.

RUSIJOS GRĖSMĖ GALI PAREIKALAUTI JAV ĮSIKIŠIMO

Kita jau daugelį metų įtempta regiono vieta yra Rusija. Beveik ketverius metus trukęs Rusijos ir Ukrainos karas lėmė šimtus milijonų dolerių JAV paramą Ukrainai kovojant prieš Vladimiro Putino pajėgas. Nėra didelės garantijos, bet per ateinančias kelias savaites tarp kovojančių šalių gali atsirasti paliaubų ir taikos planas.

Vis dėlto atrodo, kad mainais už Rusijos ir Ukrainos kovų sustabdymą Jungtinėms Valstijoms tektų garantuoti būsimą Ukrainos saugumą panašų į NATO, jei Rusija vėl pultų. Tai reikštų, kad amerikiečiai turėtų įsakyti suduoti tam tikrus karinius smūgius ar dislokuoti karius demilitarizuotoje zonoje tarp Rusijos ir Ukrainos, jei Putinas inicijuotų naują įsiveržimą. Karas su Rusija ateityje visada yra galimas.

GALIMI JAV KARINIAI VEIKSMAI PRIEŠ VENESUELĄ

Jungtinių Valstijų „neo-Monroe doktrina“ (red. past. – politika, kuria siekiama kontroliuoti Lotynų Ameriką ir Karibų regioną, kad šalys ten liktų JAV įtakos zonoje) Vakarų pusrutulyje gali sukelti konfliktą. JAV karinis laivynas Karibų jūroje dislokavo USS Gerald R. Ford laivų grupę bei desantinius laivus su jūrų pėstininkais, o senoji Roosevelt Roads bazė Puerto Rike veikia pilnu pajėgumu. Taip pat netoli Venesuelos skraido oro ir karinių jūrų pajėgų lėktuvai. 

Trumpas Venesuelą laiko narkoteroristine valstybe su neteisėtu režimu, kuriam vadovauja Nicolas Maduro – komunistinis nusikaltėlis, siekiantis užnuodyti amerikiečius nelegaliais narkotikais. Jungtinės Valstijos sunaikino daugybę Venesuelos narkotikus gabenančių laivų.

Dar nėra aišku, ar Trumpas nori įsakyti smogti Karakasui, bet akivaizdu, kad karinės pajėgos tam yra paruoštos. Nors jūrų pėstininkų išsilaipinimas ten nebus tikėtinas, oro smūgiai prieš Venesuelos karinius taikinius gali aktyvuoti „War Powers Resolution“ (red. past. – įstatymas, ribojantis prezidento galimybes siųsti JAV karius į karines operacijas be Kongreso sutikimo) ir sukelti Kongreso pasipiktinimą dėl galimo atviro ir nesibaigiančio konflikto Pietų Amerikos šalyje.

GALI TEKTI DAR VIENĄ KARTĄ PAMOKYTI IRANĄ

Kitas karštas taškas, kuriame gali būti atliekami oro smūgiai prieš priešišką valstybę, yra Iranas. Nors birželio mėnesį JAV ataka prieš Irano branduolinę infrastruktūrą operacijos „Midnight Hammer“ metu buvo sėkminga, gali būti tęstinių smūgių, jei JAV žvalgyba nustatys, kad iraniečiai vis dar sodrina uraną arba vykdo kitą veiklą, siekdami branduolinio ginklo.

Irano aukščiausiasis vadovas ajatola Ali Khamenei išlieka nepalaužiamas ir visai neketina derėtis su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinio susitarimo mainais į atleidimą nuo sankcijų dėl masinio naikinimo ginklų technologijų.  

Iranas nėra lengvas priešininkas. Iš Teherano gali kilti kibernetiniai karai, teroristiniai išpuoliai prieš Jungtines Valstijas arba iraniečiai gali įtikinti savo sąjungininkus, pavyzdžiui, Jemeno husius, atnaujinti atakas prieš civilių ir karinius laivus Raudonojoje jūroje arba Adeno įlankoje. Jei tokie veiksmai įvyktų, Trumpas galėtų įsakyti smogti dar vieną smūgį prieš Iraną.

ŠIAURĖS KORĖJA GALĖTŲ UŽPULTI PIETŲ KORĖJĄ, PRIVERSDAMA JAV REAGUOTI

Galiausiai, Šiaurės Korėja visada galėtų pulti Pietų Korėją, ir Jungtinės Valstijos pagal sutartį taip pat turėtų kovoti su Šiaurės Korėja. Ši invazija galėtų įvykti labai greitai, todėl JAV pajėgos turėtų reaguoti sparčiai, kad Šiaurės Korėja neužimtų Seulo.

Nors tai mažiausiai tikėtinas scenarijus, nereikėtų atmesti, kad Kim Jong Un imtųsi tokio desperatiško veiksmo, kuris galėtų įtraukti Jungtines Valstijas į labai kruviną karą.

Tikimasi, kad Korėjos pusiasalyje bus priimti protingi sprendimai, o Trumpas galėtų susitikti su Kimu kitais metais po suplanuoto susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinping balandį. JAV Atstovų Rūmai naujausiame Nacionalinio gynybos autorizacijos įstatyme įtraukė nuostatą, kuri neleidžia mažinti JAV karių Pietų Korėjoje be Kongreso sutikimo.

Kimas galėtų teigti, kad amerikiečiai vis dar nori užpulti Šiaurę, kaip jis sako jau daugelį metų. Ši regiono situacija reikalauja daug asmeninės Trumpo administracijos dėmesio, kad įtampa būtų nuslopinta.

KAS DABAR BUS?

Kaip matyti, pasaulis yra tarsi parako statinė, kuri bet kada gali sprogti. Tam, kad būtų atgrasyti priešai ir užkirstas kelias incidentams, galintiems sukelti naują karą ar ginkluotą konfliktą, JAV reikės daugybės lėktuvnešių, į priekį dislokuotų karių ir jūrų pėstininkų bei didžiulio gynybos biudžeto.

Trumpo Nacionalinės saugumo strategija teigia, kad amerikiečiai nepažeis jokios šalies suvereniteto, tačiau ši sąlyga gali nesustabdyti kai kurių atakų, galinčių sukelti ginkluotą konfliktą. Tikėkimės, kad Trumpas sugebės susitvarkyti su grėsmėmis ir išlaikyti taiką 2026 metais.