Putinas davė jam įsakymą. Šis atsisakė ir pasakė, kad gali jį nušauti

Dmitrijus Kozakas – vienas patikimiausių Vladimiro Putino žmonių – pirmosiomis 2022 metų invazijos dienomis atsisakė reikalauti, kad Ukraina pasiduotų, nors tokį aiškų nurodymą davė pats Rusijos diktatorius, rašo „The New York Times“. Pasak amerikiečių laikraščio, Kozakas taip pat perspėjo Kremliaus politikus apie Rusijai nepalankias invazijos pasekmes, įskaitant NATO plėtrą, prie kurios prisijungė Švedija ir Suomija.

Kozakas 30 metų buvo vienas artimiausių Putino bendražygių. 67 metų politikas rugsėjį nustojo eiti prezidento administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, tačiau liko Maskvoje. „The New York Times“ pabrėžia, kad jis buvo „vienišas nesutikimo balsas Putino vidiniame rate“.

Antrąją 2022 metų invazijos į Ukrainą dieną Putinas esą pasakė Kozakui, kad šis pareikalautų Ukrainos kapituliacijos – tai laikraščiui patvirtino trys Kozako aplinkos žmonės. Kozakas atsisakė, pabrėždamas, jog nežino galutinių invazijos tikslų. Pokalbis darėsi vis labiau įtemptas, o Kozakas pasakė Putinui, kad yra pasirengęs būti suimtas ar net sušaudytas už atsisakymą vykdyti įsakymą. Šį nepaklusnumo aktą, išsakytą per telefono pokalbį, girdėjo ir kiti Putino bendražygiai. Tik vėliau Kozakas sužinojo, kad prezidentas kalbėjosi įjungęs garsiakalbį.

Kitą dieną Kozakui buvo pranešta, kad nuo šiol už derybas su Ukraina bus atsakingas Vladimiras Medinskis. Kozakas daugiau nebegavo jokio oficialaus vaidmens derybose su Kyjivu.

Medinskis yra Putino patarėjas ir buvęs kultūros ministras, be kita ko atsakingas už naujausio Rusijos karinės istorijos vadovėlio 6–11 klasėms parengimą. Jame jaunieji piliečiai mokomi, kad šalis buvo priversta pradėti karą prieš Ukrainą.

Perspėjo Putiną dėl klaidos

Kai 2022 metų žiemą Putinas telkė Rusijos armiją prie Ukrainos sienų, Dmitrijus Kozakas ilgame memorandume išdėstė tikėtinas neigiamas būsimo karo pasekmes. Pasak vieno „The New York Times“ šaltinio, jis minėjo ir galimybę, kad Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO – kas vėliau ir įvyko. Vasario 21 dieną kalbėdamas Rusijos Saugumo Taryboje jis prognozavo, kad ukrainiečiai priešinsis, sankcijos bus griežtos, o Rusijos geopolitinė padėtis pablogės.

Kozakas taip pat pasisakė už susitarimą, kuris užbaigtų plataus masto konfliktą jau ankstyvame etape – su sąlyga, kad Ukraina perduotų Krymą ir Donbasą bei priimtų Rusijos saugumo garantijas. Tačiau šis planas esą įsiutino Putiną, kuris reikalavo visiškos Ukrainos kapituliacijos.

Pastaraisiais mėnesiais Kozakas taip pat prarado įtaką Rusijos veiksmams Moldovoje. Šias funkcijas iš jo perėmė pirmasis Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, buvęs ministras pirmininkas Sergejus Kirijenka.

Tačiau savo kritinių nuomonių apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą Kozakas viešai neišsakė, išlikdamas lojalus Putinui, rašo amerikiečių laikraštis.

Jis visada buvo laikomas vienu patikimiausių Putino bendražygių. Kai 1999 metais Putinas tapo ministru pirmininku, jis paskyrė Kozaką vyriausybės kanceliarijos vadovu. 2007 metais patikėjo jam Sočio olimpinių žaidynių pasirengimo priežiūrą. Po Ukrainos Krymo aneksijos Kozakas užsiėmė okupuoto pusiasalio integravimu į Rusiją.