Europos košmaras: kas bus, jei JAV nustos tikėti Rusijos grėsme?

JAV bando sumažinti „Reuters“ ir Europos lyderių keliamą susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų, teigdamos, kad grėsmė nėra tokia didelė.

Diskusija apie Vladimiro Putino tikruosius tikslus vėl atgijo po JAV Nacionalinės žvalgybos direktorės Tulsi Gabbard viešo pasisakymo. Priešingai nei skelbia žiniasklaida ir dalis Vašingtono sąjungininkų, Gabbard vienareikšmiškai teigė, kad Rusijos karinės galimybės neleidžia efektyviai užimti ar nuolat okupuoti Ukrainos, o juolab vykdyti atvirą agresiją Europoje.

Jos pasisakymas buvo reakcija į publikacijas, kurios, JAV administracijos nuomone, klaidingai priskiria „amerikiečių žvalgybos bendruomenei“ tezes, atitinkančias labiausiai nerimą keliančias ES ir NATO vertinimų išvadas.

Savo įraše socialiniame tinkle X Gabbard pabrėžė, kad naratyvas apie tariamus Rusijos planus invazijai į Europą trukdo prezidento Donaldo Trumpo pastangoms siekiant taikos Ukrainoje. Ji taip pat pažymėjo, kad realūs žvalgybos analizės duomenys nepatvirtina teiginio apie Kremliui būdingą galimybę kariauti visame kontinente.

Tačiau kitokią situacijos perspektyvą pateikė agentūra „Reuters“, remdamasi šešiais šaltiniais, susipažinusiais su JAV žvalgybos duomenimis. Pasak jų, Vladimiro Putino tikslai nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžios išlieka nepakitę: visiška Ukrainos kontrolė ir pretenzijos į buvusios SSRS teritorijas, įskaitant šalis, kurios šiandien priklauso NATO. Pažymėta, kad naujausios ataskaitos buvo parengtos rugsėjo pabaigoje ir kad dauguma Europos sostinių žvalgybos institucijų panašiai vertina ilgalaikes grėsmes, todėl šios ataskaitos atitinka jų bendrą požiūrį.

Šiuo klausimu pasisakė ir demokratas kongresmenas Mike’as Quigley, priklausantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetui. Interviu „Reuters“ jis pabrėžė, kad tarnybos „visada sakė, jog Putinas nori daugiau“, o įsitikinimas dėl ilgalaikės grėsmės ypač stiprus Vidurio ir Rytų Europoje. „Europos gyventojai tuo tikri. Lenkai tuo visiškai tikri. Baltijos šalys mano, kad bus pirmosios“, – pažymėjo politikas.

Akivaizdu, kad Kremlius siekia daugiau nei tik dabartinis karas. Tačiau skirtingos nuomonės apie Rusijos karines galimybes šiuo metu kelia klausimų.