Krenta JAV „Blackbird“ ir artėja 20 MiG-ų – kas sustabdė katastrofą?

1987-ųjų birželį virš Baltijos jūros įvykusi drama ilgą laiką buvo įslaptinta: sugedus amerikiečių lėktuvui SR-71, sovietų naikintuvai MiG jau buvo gavę įsakymą jį numušti, tačiau įsikišo Švedijos oro pajėgos.

Švedijos oro pajėgos šias operacijas vadino kodiniu pavadinimu „Baltic Express“. JAV oro pajėgų 1-osios strateginės žvalgybos eskadrilės itin greitas žvalgybinis lėktuvas „Lockheed SR-71 Blackbird“ į Baltijos jūros regioną įprastai įskrisdavo iš NATO narės Danijos oro erdvės.

Lėktuvas, aprūpintas pažangiausiais fotografavimo ir elektroninės žvalgybos jutikliais, skrisdavo palei Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarybinių respublikų krantus šiaurės kryptimi. Į pietus nuo Alandų salų jis atlikdavo 180 laipsnių posūkį ir pasukdavo į tarptautinę oro erdvę tarp Gotlando ir Elando salų. Praėjęs piečiausią Švedijos tašką, SR-71 pasukdavo į vakarus ir grįždavo į savo bazę „RAF Mildenhall“ Didžiojoioje Britanijoje.

Skrydis ant fizikos galimybių ribos

Misijos paprastai vykdavo 2,9 karto didesniu už garsą greičiu (apie 3 100 km/val.). Nors SR-71 galėjo lengvai viršyti Mach 3 greitį, skrendant tokiu tempu posūkio spindulys būdavo per didelis, o Baltijos jūra – per siaura. Kilo reali grėsmė pažeisti svetimą oro erdvę, todėl pilotai turėjo demonstruoti juvelyrinį tikslumą.

Pirmą kartą šis žvalgybinis lėktuvas regione pasirodė 1977 m., o devintojo dešimtmečio viduryje, atšalus didžiųjų valstybių santykiams, „Baltic Express“ tapo kasdienybe. Piko metais – 1985-aisiais – buvo įvykdytas net 61 skrydis. Sovietų Sąjunga į šiuos vizitus reagavo tulžingai, o praktiški švedai išnaudojo juos kaip progą pasitreniruoti.

Švedų pasididžiavimas – JA 37 „Jaktviggen“. Tai buvo naikintuvas, pralenkęs savo laiką. Dar devintajame dešimtmetyje jis turėjo skaitmeninį duomenų perdavimo ryšį, leidžiantį lėktuvams keistis informacija tarpusavyje ir su radarų stotimis. „Žemėlapio ekrane pilotas matė savus lėktuvus, priešus ir priešlėktuvinės gynybos baterijas. Tai suteikė neregėtą situacijos suvokimą“, – prisiminė pilotas pulkininkas Per-Olofas Eldhas. Jis buvo pirmasis, kuriam pavyko radaru „užrakinti“ nepasiekiamąjį SR-71.

Kai pratybos virsta gelbėjimo operacija

1987 m. birželio 29 d. įprasta misija vos netapo tragedija. Pilotas majoras Duane'as Nollas ir sistemų operatorius majoras Tomas Veltri skrido virš Baltijos, kai staiga sprogo dešinysis lėktuvo variklis.

„Skridome 24 400 metrų aukštyje ir per mažiau nei minutę nukritome 12 kilometrų žemyn“, – pasakojo T. Veltri. Pažeistas lėktuvas stabilizavosi 7 600 metrų aukštyje, o jo greitis nukrito iki 700 km/val. Tai buvo lėčiau už vidutinį keleivinį lėktuvą – „Blackbird“ tapo lengvu taikiniu. Pažvelgę pro langą, amerikiečiai pamatė iš rytų artėjančius du naikintuvus.

Tai buvo sovietų MiG-25. Jų pilotai turėjo griežtą įsakymą: priversti pažeidžiamą JAV lėktuvą nutūpti arba jį numušti. Kaip vėliau pranešė NSA žvalgyba, Sovietų Sąjunga tą dieną perėmimui iš viso buvo pakėlusi apie 20 lėktuvų.

Tačiau pirmieji įvykio vietoje pasirodė švedai. Majorai Rogeris Mölleris ir Kristeris Sjöbergas, vykdę mokomąjį skrydį, gavo skubų nurodymą atpažinti objektą. Pamatę pažeistą JAV lėktuvą, jie priėmė istorinį sprendimą. Nors patys buvo neginkluoti, švedų pilotai savo manevrais ir buvimu sudarė apsauginį skydą, neleisdami sovietų naikintuvams priartėti prie „Blackbird“.

Pripažinimas po trijų dešimtmečių

Netrukus į pagalbą atskrido dar viena „Viggen“ pora – pulkininkas Larsas-Erikas Bladas ir leitenantas Bo Ignellis. Jie lydėjo SR-71 iki pat Danijos oro erdvės, kur saugumą perėmė iš Vakarų Vokietijos atskridę JAV naikintuvai F-15. Pažeistas žvalgybinis lėktuvas sėkmingai nutūpė Vakarų Vokietijos Nordholzo bazėje.

Ši istorija ilgą laiką liko oficialių ataskaitų paraštėse. Tik 2018 m. lapkritį JAV oro pajėgos Stokholme oficialiai padėkojo savo gelbėtojams. Keturiems švedų pilotams buvo įteikti medaliai. Ceremonijos metu Tomas Veltri šiltai apkabino savo buvusius palydovus: „Dabar aš tiksliai žinau, kas tą dieną išgelbėjo man gyvybę“.