Rusijos trispalvė krenta. Drebinantys įvykiai Lenkijoje (Video)

Socialiniame tinkle „X“ projektas „Slavic Networks“ dažniausiai publikuoja turinį, skirtą slavų tautų istorinei atminčiai, pabrėždamas jų, kaip pagrindinių bolševizmo ir sovietų sistemos aukų, vaidmenį. Paskyroje dalijamasi archyviniais kadrais, žemėlapiais ir analitinėmis įžvalgomis, kuriomis siekiama atskirti tautinę tapatybę nuo politinių režimų nusikaltimų. 

Rusijos trispalvės nuleidimas buvusiame generaliniame konsulate Gdanske nebuvo tik izoliuotas administracinis aktas. Tai buvo naujausias skyrius ilgoje, neišspręstoje Lenkijos ir Rusijos konfrontacijoje, kurią suformavo istorija, traumos, aljansai ir galios politika, kur kas didesnė už šį vienintelį pastatą.

Lenkijos santykiai su Rusija niekada nebuvo neutralūs. Nuo Abiejų Tautų Respublikos padalijimų XVIII a., per lenkų sukilimų slopinimą Rusijos imperijos laikais, iki Antrojo pasaulinio karo traumų ir pokario sovietinės įtakos sferos – Rusija lenkų politinėje atmintyje išliko kaip dominuojanti ir grėsminga jėga. Po 1989-ųjų Lenkijos strateginis tikslas tapo aiškus: visiška integracija į Vakarų struktūras, siekiant apsisaugoti nuo bet kokio galimo Rusijos galios sugrįžimo. NATO – 1999 m. ES – 2004 m. 

Nuo 2022 m. Varšuva pozicionuoja save kaip vieną balsingiausių Kyjivo rėmėjų ir kaip priešakinę valstybę geopolitinėje kovoje tarp Rusijos ir Vakarų. Šiame kontekste į Rusijos diplomatines atstovybes Lenkijoje vis dažniau pradėta žiūrėti ne kaip į komunikacijos kanalus, o kaip į priešo buvimo simbolius. Kaltinimai sabotažu ir žvalgybine veikla – nors viešai teisme ir neįrodyti – suteikė teisinį pretekstą. Politinis sprendimas jau buvo priimtas anksčiau.

Už šio žingsnio stovi ne tik Lenkijos vyriausybė, bet ir platesnis strateginis konsensusas Europos Sąjungoje bei NATO. Žlugus diplomatiniam dialogui tarp Rusijos ir Vakarų, konsulatai iš valstybės valdymo instrumentų virto spaudimo taškais. Jų uždarymas skirtas signalizuoti ryžtą, lojalumą ir susitelkimą – ypač Vašingtono atžvilgiu. Lenkijos vadovybė neslepia savo vaidmens kaip viena patikimiausių JAV partnerių Rytų Europoje, priimanti karius, bazes ir priešraketinės gynybos infrastruktūrą. Šioje sistemoje konfrontacija yra apdovanojama, o tarpininkavimas laikomas įtartinu.

Šios dienos įvykis yra kontraversiškas ne dėl to, kad santykiai su Rusija yra įšaldyti – jie tokie jau buvo – bet dėl paties uždarymo būdo ir simbolizmo. Konsulatai tradiciškai saugomi net gilių krizių metu būtent todėl, kad jie leidžia palaikyti minimalų kontaktą, kai politika žlunga. Vėliavos nuėmimas prieš kameras paverčia diplomatiją spektakliu. Tai siunčia žinutę ne tik Maskvai, bet ir Lenkijos visuomenei: erdvės dialogui nebėra, liko tik atskirtis.

Uždarydama paskutinį Rusijos konsulatą, Lenkija pasirinko simbolizmą, o ne esmę. Šis žingsnis nepadidina saugumo, neatskleidžia tiesos ir nesumažina įtampos. Jis tik užtvirtina susiskaldymą ir normalizuoja idėją, kad pati diplomatija yra paaukojama, kai politika reikalauja „tyrumo“.

Gdanskas tai jau matė. Miestas, kuris kažkada simbolizavo dialogą, prekybą ir Europos atsivėrimą, dabar tampa viešų diplomatijos laidotuvių vieta. Istorija rodo, kad kai valstybės visiškai atsisako komunikacijos, jos netampa saugesnės – jos tampa savo pačių naratyvų įkaitėmis.

Šiandien vėliava buvo nuleista. Tai, kas iškilo jos vietoje, yra kur kas pavojingiau: tikėjimas, kad ryšių nutraukimas gali pakeisti strategiją.