Jie turės 1 milijoną karių! Lietuvos draugė supranta, kad Rusija supranta tik jėgos kalbą

Lietuvos draugė supranta, kad Rusija supranta tik jėgos kalbą. Gruodžio 22 d. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pasirašė įstatymą, kuriuo maksimalus buvimo kariniame rezerve amžius ilginamas iki 65 metų.

Remiantis leidinio „Financial Times“ neseniai paskelbta įslaptinta 2023 m. NATO bendrojo vertinimo ataskaita, Rusija gali ruošti savo karinius, ekonominius ir žvalgybos išteklius tiesioginei konfrontacijai su Europa per ateinančius penkerius metus.

Naujosios taisyklės ir rezervo plėtra

Pagal naująją tvarką visi šauktiniai, nepriklausomai nuo jų laipsnio, rezerve liks iki 65 metų. Kaip praneša nacionalinis transliuotojas „Yle“, anksčiau ši riba eiliniams buvo 50 metų, o puskarininkiams ir karininkams – 60 metų.

Svarbiausi įstatymo pakeitimai:

• Aukščiausioji vadovybė: pulkininkai, komodorai ir aukštesnio rango karininkai į tarnybą galės būti šaukiami be viršutinės amžiaus ribos, kol bus pripažinti tinkamais tarnybai.
• Tarnybos trukmė: puskarininkių ir karininkų tarnybos rezerve laikotarpis pratęstas penkeriais metais.
• Mokymai: į reguliarius kartotinius mokymus ir toliau bus kviečiami tik karinius laipsnius turintys rezervistai.
• Rezervo didinimas: gynybos ministras Antti Häkkänenas teigia, kad per penkerių metų pereinamąjį laikotarpį rezervas pasipildys 125 000 asmenų. Planuojama, kad iki 2031 m. bendros Suomijos rezervinės pajėgos pasieks apie vieną milijoną žmonių.

Žinutė Rusijai ir dėmesys nacionalinei gynybai

Suomijos gynybos ministerija pabrėžė, kad ši reforma išplečia kariuomenės ir sienos apsaugos tarnybos galimybes krizinėse situacijose pasitelkti patyrusius specialistus. Nors pokyčiai palies tik dalį piliečių, jie taip pat atveria galimybes ateityje savanoriškai dalyvauti krašto apsaugos veikloje be amžiaus apribojimų.

„Kartu su kitomis gynybos stiprinimo priemonėmis tai siunčia žinią, kad Suomija rūpinasi savo saugumu dabar ir ateityje“, – sakė gynybos ministras A. Häkkänenas.

Geopolitinis kontekstas ir grėsmės Europai

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte perspėjo, kad jei Kinija panaudotų karinę jėgą, ji darytų spaudimą savo „jaunesniajai partnerei“ Rusijai okupuoti Europą, todėl žemynas privalo tam ruoštis.

Tuo tarpu „Reuters“ šaltiniai teigia, kad Vladimiras Putinas siekia užimti visą Ukrainą ir susigrąžinti kontrolę teritorijose, kurios kadaise priklausė sovietų imperijai. Tarp jų minimos ne tik Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija), bet ir Lenkija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Rumunija, Moldova, Albanija bei Slovakija.