Syrskiui į pagalbą ateina nenugalimas generolas. Jis gali sužlugdyti Rusijos puolimo planus

Istorija rodo, kad žiemos Rytų Europoje yra tikras iššūkis logistikai, susijusiai su plataus masto puolamųjų karinių operacijų vykdymu. Geriausi to pavyzdžiai – nesėkmingos karinės kampanijos Ukrainoje ir Rusijoje nuo XVIII iki XX amžiaus. Akivaizdu, kad Rusija dabar yra pasirengusi pakartoti šią klaidą, įsakydama didinti karių skaičių Ukrainoje ir rengti didelę žiemos puolimo operaciją. Šią situaciją išanalizavo „Forbes“.

„Tuo pat metu Ukraina kryptingai atakavo Rusijos logistiką ir tiekimo linijas, dar labiau apsunkindama Maskvos galimybes palaikyti plataus masto puolamąją operaciją. Nors šis Rusijos pajėgų didinimas gali suteikti tam tikros trumpalaikės naudos, be tinkamo aprūpinimo ši nauda bus brangi ir vargu ar išsilaikys ilgesnėje perspektyvoje“, – rašoma straipsnyje.

Generolas Šaltis Ukrainoje. Žiema gali sujaukti Rusijos puolamuosius planus

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad vykdant naują puolamąją operaciją Rusijos karių skaičius išaugo iki maždaug 710 tūkst. karių. Šį skaičių vėliau savo kasmetiniame naujametiniame kreipimesi patvirtino ir Vladimiras Putinas.

„Nors šis skaičius atrodo labai didelis, palyginti su pradiniu maždaug 150 tūkst. Rusijos karių, įsiveržusių į Ukrainą, skaičiumi, Užsienio santykių taryba ir kitos institucijos jau metų pradžioje vertino, kad Ukrainoje yra apie 600 tūkst. Rusijos karių. Atsižvelgiant į dabartinio Rusijos puolimo mastą ir pastarąsias verbavimo pastangas, maždaug 20 proc. karių skaičiaus padidėjimas yra realus“, – analizuoja „Forbes“ žurnalistai.

Publikacijoje pažymima, kad, viena vertus, toks karių skaičiaus didinimas yra logiškas, nes Rusijos pažanga fronte arba įstrigo aklavietėje, arba apsiriboja nedideliais teritoriniais laimėjimais.

„Pavyzdžiui, Pokrovske Rusija jau 17 mėnesių bando užimti miestą, tačiau Ukraina vis dar kontroliuoja didelę jo dalį. Panaši situacija ir Časiv Jare, kur kovos tęsiasi nepaisant Rusijos pareiškimų 2024 m. liepą, kad miestas esą yra jos kontroliuojamas. Tuo tarpu Ukraina, kaip pranešama, gerokai sustiprino savo gynybos linijas – įrengė prieštankinius griovius, betonines užtvaras, spygliuotą vielą, žemo profilio kliūtis, taip pat minų laukus ir išnaudojo upes, kurios jau dabar riboja Rusijos karių judėjimą. Karių skaičiaus padidinimas galėtų leisti Rusijai pagaliau užimti šiuos strategiškai svarbius miestus ir galbūt pralaužti Ukrainos gynybos linijas“, – pažymima straipsnyje.

Tačiau ekspertai teigia, kad toks reikšmingas pajėgų išplėtimas Rytų Europos žiemos sąlygomis gali turėti rimtų antrinių pasekmių, nes užsitęsusios puolamosios operacijos reikalauja nuolatinio atsargų papildymo fronto linijose.

Be to, kaip pastebi žurnalistai, prastos oro sąlygos dar labiau apkrauna transporto tinklus, didina degalų sąnaudas ir apsunkina armijos priežiūrą bei aprūpinimą.

„Kariai fronto linijose tokiame šaltame klimate reikalauja didesnių atsargų, ypač degalų, o jų tiekimą apsunkina sudėtingos oro sąlygos. Nors karių skaičiaus augimas gali suteikti Rusijai tam tikrų trumpalaikių taktinių pranašumų, ilgainiui tai dar labiau apkraus jau ir taip perkrautą jos logistikos sistemą“, – teigiama straipsnyje.

Šias logistines problemas dar labiau komplikuoja Ukrainos strategija sistemingai atakuoti Rusijos tiekimo ir logistikos tinklus. Ukraina ypač plačiai naudoja ilgojo nuotolio dronus, atakuodama geležinkelio mazgus ir degalų sandėlius Kryme bei Rusijos teritorijoje. Be to, Ukrainos kariuomenė vykdė smūgius giliai Rusijos teritorijoje, taikydamasi į gynybos pramonės objektus, ypač tuos, kurie palaiko bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos sistemų gamybą.

Žurnalistai priduria, kad tokios atakos paprastai yra veiksmingos, o jų dažnumas ir intensyvumas per pastaruosius šešis mėnesius gerokai išaugo.

„Apskritai žieminis Rusijos armijos sustiprinimas gali atnešti tam tikrų pradinių laimėjimų, kol Ukrainos pajėgos prisitaikys prie didesnio masto atakų. Tačiau puolantys daliniai rizikuoja atsidurti situacijoje, panašioje į tą, kuri susiklostė Kučerivo Jare, kur teritorijos neįmanoma išlaikyti dėl nepatikimų tiekimo linijų. Ilgalaikėje perspektyvoje Maskva, regis, kartoja Napoleono klaidą – pradeda chaotišką puolimą Rytų Europos žiemos metu. Šis karių skaičiaus didinimas greičiausiai neatneš Rusijai pageidaujamų ilgalaikių rezultatų, o priešingai – gali pareikalauti didelių sąnaudų“, – apibendrina žurnalistai.