Rusai numušė lėktuvą. Jie išvengs atsakomybės?

Kazachstano transporto ministerijos ataskaitoje pripažinta, kad keleivinį lėktuvą „Embraer 190“, sudužusį netoli Aktau, kliudė raketos elementai. Oro linijų bendrovės „Azerbaijan Airlines“ orlaivis mėgino tūpti avariškai, tačiau įgulai nepavyko gauti leidimo nusileisti nė viename Rusijos oro uoste.

Kazachstano tyrimo išvados

Kazachstano valdžios institucijos patvirtino, kad katastrofos metu lėktuvas jau buvo pažeistas kovinės galvutės elementų. Nors galvutės kilmės nustatyti nepavyko, ant orlaivio korpuso sprogstamųjų medžiagų pėdsakų nerasta.

Kazachstano transporto ministerija pranešė, kad į lėktuvą smigus plieniniams metaliniams objektams, sugedo hidraulinė sistema, o tai sukėlė „kritinius įtrūkimus“. Komisija taip pat tiria, ar oro linijų bendrovė laikėsi tinkamų saugumo procedūrų skrisdama netoli konfliktinių zonų. Azerbaidžano analitikai teigia, kad pagrindinė tragedijos kaltininkė – Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema „Pancir-S“. Lėktuvui nebuvo leista tūpti avariniu būdu, todėl jis buvo priverstas tęsti skrydį Kazachstano link, kur ir įvyko katastrofa.

Kodėl lėktuvas negalėjo saugiai nusileisti?

Remiantis Baku gauta informacija, didžiąją skrydžio dalį lėktuvo GPS navigacinės sistemos buvo trikdomos.

„Nepaisant įgulos prašymų, tūpti Rusijoje nebuvo leista“, – nurodoma ataskaitoje.

Skrydžio virš Čečėnijos metu Rusijos armija vykdė intensyvią gynybą prieš ukrainiečių dronus, o tai galėjo prisidėti prie tragiško incidento. Šis įvykis padidino diplomatinę įtampą tarp Maskvos ir Baku bei paveikė tarptautinę atmosferą dėl oro erdvėje vykstančių konfliktų.

Reakcijos ir tyrimo eiga

Incidentas įvyko 2024 m. gruodžio 25 d., skrydžio iš Baku į Grozną metu. Žuvo 38 žmonės, dar 29 buvo sužeisti.

Azerbaidžano pusė anksčiau teigė, kad lėktuvas buvo pamuštas raketa skrendant virš Kaspijos jūros regiono. Prezidentas Ilhamas Alijevas liepos mėnesį pareiškė, kad Baku „kreipsis į tarptautinius tribunolus“, ir apie tai informavo Rusiją.

Kremlius pripažino Azerbaidžano teisę imtis teisinių veiksmų ir pažymėjo, kad dvišaliai santykiai išgyvena „sunkų laikotarpį“. Spalio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad Maskva padarys viską, kas įmanoma, kad užtikrintų kompensacijas aukų šeimoms ir paremtų tyrimą.

Tyrime dalyvauja ekspertai iš Azerbaidžano, Rusijos, Brazilijos ir JAV. Tyrimo tikslas – nustatyti atsakomybę už įvykį, kuris reikšmingai apsunkino regiono diplomatinius santykius.