Lietuva imasi lyderės vaidmens: tokio proveržio Europa dar nematė

Nors siūloma „dronų siena“ nesulaukė plataus politinio palaikymo, šalys, esančios palei rytinį NATO flangą, pačios imasi veiksmų, kad išplėstų savo oro gynybos pajėgumus.

Vyriausybės remiasi dvišaliais susitarimais su gamintojais, trumpina tiekimo grandines ir spartina gamybą, kad kovotų su augančia dronų keliama grėsme. Lietuvos dronų ir technologijų įmonės sulaukia vis didesnio užsienio investuotojų dėmesio, pabrėžiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą Europos gynybos pramonėje. Vienas pavyzdys – Lietuvos bendrovė „ADV Defense“. Prieš kelias savaites bendrovė pasirašė susitarimo memorandumą su Vokietijos dronų gamintoja „Quantum Systems“. Jame numatyta, kad gamyba vyks Lietuvoje, tačiau dronai bus pristatyti Vokietijos brigadai, o galbūt ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.

„ADV Defense“ generalinis direktorius Dovydas Rupšys teigė, kad bendrovės apskaičiavimais šiuo metu per mėnesį ji gali pagaminti daugiau nei 50 000 dronų arba 300 000 elektroninių komponentų jiems.

Prioritetas – trumpesnės tiekimo grandinės ir glaudesnis bendradarbiavimas su NATO kariuomenėmis, ypač rytiniame flange, kur didesnė dronų atakų rizika. Platesnės „dronų sienos“ idėja, kurią iškėlė Europos Komisijos narys Andrius Kubilius, nesulaukė plataus palaikymo. Kai kurie gynybos pramonės atstovai teigė, kad problemos gali kilti ir dėl idėjos formuluotės. „Quantum Systems“ atstovas Paulas Strobelis teigė, kad išgirdus žodį „dronų siena“, pirmiausia į galvą ateina nuolat ore skraidantys dronai, sukuriantys barjerą, tačiau taip nėra.

Šiuo metu oro gynybos sistemos remiasi naikintuvais ir „Patriot“ raketų sistemomis, kurios yra labai patikimos, bet taip pat labai brangios. P. Strobelis pridūrė, kad atsakymo į klausimą, kaip pigiai numušti dronus, dar nerasta.

Atrodo, kad terminas „dronų siena“ išnyko iš Europos retorikos, jį pakeitė integruotos oro gynybos idėja. Ši idėja įdomesnė toms šalims, kurios tiesiogiai susiduria su dronų veikla. Vakarų šalys, nepaisant incidentų su dronais, prioritetą teikia kitoms sritims. Net ir tarp rytinio flango šalių nėra sutarimo dėl geriausio kovos su dronais būdo.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigė, kad šiuo metu negalima sau leisti tokios prabangos kaip skeptiškas požiūris į projektą – jis tiesiog būtinas. H. Pevkuras taip pat pabrėžė, kad taikos ir karo meto situacija yra visai skirtinga. Taikos metu valdžia negali tiesiog numušti kiekvieno neatpažinto objekto.

Tuo tarpu Lietuva pastaruoju metu susiduria su Baltarusijos kontrabandininkų siunčiamų meteorologinių balionų sukeltomis problemomis ir ieško sprendimų.

Analitikai pastebi, kad NATO šalys vis dažniau seka panašiu modeliu kaip ir Ukraina, kur didelė dalis reikalingos ginkluotės gaminama vietoje arba glaudžiai bendradarbiaujant su Europos partneriais. Pokyčius lėmė ne tik Rusijos agresija, bet ir netikrumas dėl būsimos karinės paramos iš Jungtinių Valstijų pusės.