1445 km/val. greičiu. „Mačiau, kaip sprogsta mano veidas.“ Pasaulis ūžia, kas nutiko F-15E pilotui (Video)

1995 m. balandžio 18-osios naktis virš Atlanto vandenyno turėjo būti eilinė pratybų dalis. JAV karinių oro pajėgų pilotas Brianas Udellas ir ginkluotės sistemų karininkas kapitonas Dennisas White'as naikintuvu F-15E „Strike Eagle“ vykdė oro mūšio simuliacijas. Tačiau tai, kas įvyko vėliau, pateko į aviacijos istoriją kaip vienas neįtikėtinų išsigelbėjimų atvejų.

Iliuzija, vedanti į mirtį

Skrisdamas 7 300 metrų aukštyje, Udellas pradėjo staigų posūkį. Tuo metu sugedo lėktuvo pagrindinis indikatorius (HUD) – jis rodė stabilų aukštį ir greitį, nors iš tiesų naikintuvas smigo žemyn. Naktį, kai dingo bet koks matomas horizontas, pilotas pasikliovė dirbtiniu horizontu. Jis rodė kraupią tiesą – lėktuvas, apvirtęs, skriejo tiesiai į jūrą.

Sekundės dalys tarp gyvenimo ir žūties

Sprendimas katapultuotis buvo priimtas paskutinę akimirką. F-15E skriejo 1 445 km/val. greičiu (viršijo garso greitį), 80 laipsnių kampu žemyn.

• 1 830 m aukštyje Udellas patraukė katapultavimo rankeną;
• 1 370 m aukštyje nuskriejo lėktuvo gaubtas;
• 910 m aukštyje lėktuvą paliko D. White'as (jis akimirksniu žuvo dėl milžiniško oro srauto);
• 460 m aukštyje iššovė Udello katapultavimo sėdynė.

Parašiutas išsiskleidė likus vos 150 metrų iki vandens paviršiaus. Dar trečdalis sekundės – ir pilotas būtų trenkęsis į vandenį kartu su lėktuvu.

Smūgis į „krovininį traukinį“

Katapultavimasis tokiu greičiu prilygsta susidūrimui su betonine siena. Per tris sekundes Udello greitis nukrito nuo viršgarsinio iki saugaus leidimosi greičio – momentinė perkrova viršijo 60 g.

Oro srautas tiesiogine prasme plėšė pilotą. Vėliau Brianas prisiminė tą kraupų momentą: „Mačiau, kaip sprogsta mano veidas“. Tai nebuvo metafora – dėl neįtikėtino slėgio veido kapiliarai tiesiog sutrūko, akys ištino tiek, kad jis tapo aklas, o šalmas nuo galvos buvo nuplėštas su tokia jėga, jog sutrupino dantis.

Fizinės traumos buvo sukrečiančios:

• Abu pečiai išniro, kairė koja ir kulkšnis lūžo keliose vietose;
• Kairės kojos blauzda buvo praktiškai nuplėšta, laikėsi tik ant audinių;
• Šalmas nuplėštas, dantys sutrupinti, veidas neatpažįstamas.

Nusileidęs į 13 laipsnių temperatūros vandenį, Udellas, naudodamasis vienintele veikiančia dešine ranka, sugebėjo įsiropšti į gelbėjimo plaustą. Galvodamas apie nėščią žmoną ir griebdamasis maldos, jis keturias valandas kovojo su bangomis, kol jį pastebėjo gelbėtojai.

Kai gelbėtojų sraigtasparnis galiausiai jį pastebėjo, pilotas buvo tiek sustingęs ir ištinęs, kad gelbėtojai iš pradžių negalėjo suprasti, kaip jam pavyko išlikti plauste. Šis atvejis iki šiol studijuojamas JAV karinėse oro pajėgose kaip pavyzdys, kad išgyvenimo instinktas ir tikslas, didesnis už tave patį, gali nugalėti net mirtiniausią fizikos ir gamtos derinį.

Po šešių sudėtingų operacijų ir dešimties mėnesių reabilitacijos Brianas Udellas padarė tai, kas atrodė neįmanoma – jis vėl grįžo į tarnybą ir sėdo prie F-15 vairo. Šiandien jis yra motyvacinis kalbėtojas, kurio istorija primena: net kai technika nuvilia, o fizika sako „ne“, žmogaus valia gali rasti kelią atgal.