Ukraina pralaimėjo: kaip per 48 val. pasikeistų Baltijos šalių saugumas

Kas nutiks, jei Rusija laimės? Šiurpus 2028-ųjų scenarijus ir egzistencinis Vakarų nerimas

Ką daryti, jei taika, kurios siekia Donaldas Trumpas, taip ir neateis, o Rusijai bus leista laimėti karą Ukrainoje? Apie katastrofiškas pasekmes Europai rašo ilgametė MTV apžvalgininkė Helena Petäistö.

Vienas garsiausių ateities vertinimų iliustruoja tai, kas gali nutikti Estijos mieste Narvoje jau 2028 m. pavasarį. Pagal šį scenarijų kovo 27-osios rytą Rusijos armijai užteks vos kelių valandų, kad užimtų 57 tūkst. gyventojų turintį pasienio miestą.

Išpuolis taptų visiška staigmena. Kelias savaites prieš tai Narvos rusakalbių mažuma skųstųsi neva pažeidžiamomis teisėmis vartoti gimtąją kalbą, o socialiniuose tinkluose plintų pasipiktinimas dėl neva atimamos balsavimo teisės. Nors Estija pastebėtų karių telkimą už sienos, visas dėmesys būtų sutelktas į karines pratybas toliau pietuose. Todėl britų vadovaujamos NATO pajėgos, esančios už 145 kilometrų, laiku nesureaguotų.

Tą pačią naktį Rusijos kariai, persirengę turistais, išsilaipintų Hiumos saloje. Retai apgyvendintos salos gynyba būtų greitai palaužta, o jau dieną virš Kerdlos savivaldybės iškiltų Rusijos vėliava. Tiek Narva, kurioje 88 proc. gyventojų yra rusai, tiek Hiumos sala turi strateginę reikšmę – iš čia Rusija galėtų blokuoti laivybą tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado. Tuo pat metu Aliaksandras Lukašenka paskelbtų apie brigadų dislokavimą Astrave, prie pat Lietuvos sienos. Taip prasidėtų invazija į Baltijos šalis.

Diktatūros taika ir Ukrainos kapituliacija

Šis dramatiškas scenarijus aprašytas Vokietijoje išleistoje ir didelio populiarumo sulaukusioje Carlo Masalos knygoje „Kai Rusija laimi“. C. Masala – politologas, Vokietijos kariuomenės universiteto profesorius ir buvęs NATO gynybos koledžo tyrimų direktoriaus pavaduotojas. Šio patyrusio eksperto vizija – šiurpinanti.

Knygoje aprašoma, kaip prieš invaziją į Narvą Ukraina būtų priversta priimti diktuojamas taikos sąlygas Ženevoje. Ukrainos delegacijos narių veidai atspindėtų supratimą apie šalies ateitį: jie pasirašytų kapituliaciją, nes nebeturėtų nei vyrų, nei ginklų, nei Vakarų paramos.

Nors Volodymyras Zelenskis iki paskutinės akimirkos įspėtų Vakarų lyderius apie Rusijos pergalės pasekmes, atmosfera būtų pasikeitusi. JAV prezidentas nebematytų reikalo remti Ukrainos: „Aš nedarau blogų sandorių. Rusija sumokėjo didelę kainą ir yra per silpna grasinti Europai. Jei V. Zelenskis nori tęsti kovą, tegul moka pats“, – sakytų Baltųjų rūmų vadovas.

Europos politinis lūžis

ES šalys nesugebėtų tesėti pažadų dėl ginklų gamybos, o ekonominė padėtis būtų per silpna, kad lyderiai išdrįstų prašyti piliečių aukotis. Ukrainos kapituliacija būtų pateikta kaip „Ženevos taikos susitarimas“. Šalis prarastų 20 proc. teritorijos, taptų neutrali, o Pasaulio bankas finansuotų ne tik Ukrainos, bet ir Rusijos atstatymą.

Rusijos žiniasklaida tai šlovintų kaip istorinę pergalę prieš NATO. Europoje tuo tarpu vyrautų palengvėjimas, kad karas baigėsi, tačiau radikaliosios jėgos stiprėtų. Prancūzijoje 2027 m. rinkimus laimėtų kraštutinių dešiniųjų kandidatas, kaltinantis buvusią valdžią „karo kurstymu“. Prancūzija ir Italija pradėtų santykių su Maskva atšilimą, o JAV dėmesys galutinai nukryptų į Aziją.

Putino pasitraukimas ir nauja grėsmė

C. Masalos kūrinyje Vladimiras Putinas nustebintų pasaulį atsistatydindamas po „istorinės pergalės“. Jo įpėdiniu taptų jaunas ekonomistas Olegas Obmančikovas, dirbęs Vakaruose. Vakarai patikėtų „atšilimo“ galimybe, panašiai kaip M. Gorbačiovo laikais, tačiau realybė okupuotose teritorijose būtų kitokia: prievartinis rusinimas, vaikų grobimai ir nuolatiniai susirėmimai.

Bankrutavusioje „laisvojoje“ Ukrainoje vyrautų chaosas, leidžiantis Rusijos žvalgybai infiltruotis į valstybines institucijas. NATO liktų nepasiruošusi ginti Europos, nes valstybės narės pirmenybę teiktų socialinėms išlaidoms, o ne gynybos biudžetui.

Hibridinis karas ir NATO paralyžius

Prieš puolant Baltijos šalis, Kremlius suplanuotų dėmesio atitraukimą. 2028 m. vasarį dirbtinai sukelta pabėgėlių banga iš Afrikos priverstų ES nukreipti pajėgas į Viduržemio jūrą. Tuo pat metu Kinija sukeltų konfliktą Pietų Kinijos jūroje, įtraukdama JAV pajėgas į Aziją.

Kai 2028 m. kovo 27 d. Rusija įsiveržtų į Narvą, JAV prezidentas vaizdo konferencijoje pareikštų: „Aš nerizikuosiu Trečiuoju pasauliniu karu dėl mažo Estijos miestelio“. NATO penktasis straipsnis liktų neaktyvuotas, nes JAV vetuotų bet kokį karinį atsaką. Europiečiai liktų vieni, o Aljanso pabaiga taptų faktu.

Pabaigos žodis: aukso amžius stebėtojams, bet pavojus Europai

C. Masalos knyga yra pagalbos šauksmas, parašytas praėjus vos kelioms savaitėms po D. Trumpo inauguracijos. Šiandien  Europa privalo pažvelgti į veidrodį – ji paliko Ukrainą neįmanomoje padėtyje.