Artėja naujas karas. „Rusijos invazijos į Ukrainą pakartojimas“

Oficialiai tai tėra pratybos, tačiau praktiškai jos tikrina pasaulio reakciją prieš neišvengiamą konfliktą. „Interia“ pašnekovai kalba apie „karinio spaudimo normalizavimą“, o Kinijos užsienio reikalų ministerija pratybas apibūdina kaip „griežtą bausmę separatistinėms pajėgoms“.

Taivanas neišvengiamai artėja prie konfrontacijos su Kinija. Kinijos manevrai „Teisingumo misija 2025“ aplink Taivaną yra ne tik raumenų demonstravimo pratimas. Tai taip pat Taivano reagavimo ir to, kaip mes visi vertiname situaciją Taivano sąsiauryje, išbandymas. Gali pasikartoti 2022 m. vasario 24-osios įvykiai, kai pasauliį ištiko šokas po Rusijos Federacijos „specialiosios karinės operacijos“ pradžios Ukrainoje.

„Teisingumo misija 2025“ – tai didžiausios Kinijos karinės pratybos aplink Taivaną per daugelį metų. Tai buvo šeštosios nuo įsimintino tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane. Ji buvo aukščiausio rango Amerikos pareigūnė, apsilankiusi Taipėjuje. Kinijai tai yra „vietinės“ provincijos sostinė. Todėl bet kokie tarptautiniai kontaktai su oficialiais Kinijos partneriais (Jungtinėmis Valstijomis) laikomi nepriimtinais.

Žinoma, Kinija nekontroliuoja Taivano. Tačiau ji turi didelę ir vis geriau aprūpintą kariuomenę. Ir nepasitenkinimo situacijose ji nedvejodama ją panaudoja. Kol kas tai tik atgrasymo priemonė.

Nuo 2022 m. Kinijos karinis aktyvumas aplink Taivaną kasmet didėja. Nors nuomonės apie Kinijos vadinamosios vidurio linijos Taivano sąsiauryje pažeidimą skiriasi, dabartinių manevrų zona jau apima Taivano teritorinius vandenis.

Pasakykime aiškiai: vidurio linija yra įprasta siena per sąsiaurį tarp Kinijos ir Taivano. Siena, kurią Kinija vis labiau ignoruoja.

Ne paslaptis, kad Xi Jinpingo svajonė yra „taikus susijungimas“ su Taivanu, kaip teigia Kinijos propaganda. Niekam neturėtų stebinti ir tai, kad Taivanas yra savarankiškas subjektas, politiškai nepriklausomas nuo Kinijos Liaudies Respublikos.

Taivanas paskelbė apie rekordines šių metų išlaidas gynybai. Prezidentas Williamas Lai paskelbė apie „T-Dome“ – daugiasluoksnės priešraketinės gynybos sistemos aplink salą, sukurtos pagal Izraelio „Geležinio kupolo“ pavyzdį, statybą. Šiame kontekste Taivano užsienio reikalų viceministras Francois Wu surengė precedento neturintį vizitą Tel Avive. Taivanas pagaliau gavo JAV Kongreso pritarimą įsigyti JAV karinės įrangos už rekordinę sumą – daugiau nei 11 mlrd. dolerių.

Taivano nepriklausomybė artėja prie susidūrimo su Kinijos vizija apie pasaulio tvarką. Čia nėra jokių pilkų atspalvių. Kinija, kaip ir Putino Rusija, pradėjo vis labiau perrašyti istoriją. O kol kas tarptautinė bendruomenė elgiasi kaip orkestras „Titanike“.

Žvelgiant į dabartinių manevrų žemėlapį, į galvą neateina niekas kitas, tik apsuptis. Kinijos kariuomenė anksčiau pareiškė, kad praktikuoja visišką salos blokadą. Tai labiausiai tikėtinas scenarijus, pagal kurį Kinija bandytų užgrobti Taivaną.

Su kiekvienu manevru Kinija taip pat siekia peržengti mūsų suvokimo ribas. Tai labai pavojingas žaidimas. Lodzės universiteto Azijos reikalų centro įkūrėjas profesorius Dominikas Mierzejewskis Kinijos pastangas apibūdino kaip „karinio spaudimo normalizavimą“.

„Kinijos liaudies išlaisvinimo armija demonstruoja savo gebėjimą izoliuoti salą, atkirsti logistikos kelius ir greitai pereiti nuo spaudimo prie kinetinių veiksmų“, – „Interia“ sakė prof. Mierzejewskis.

Kinijos užsienio reikalų ministerija šias pratybas apibūdina kaip „griežtą bausmę“ prieš „separatistines pajėgas“, dabartinę Taivano vyriausybę priskirdama „taikos laužytojų“ ir „karo kurstytojų“ vaidmeniui bei grėsmei Pekino „pagrindiniams interesams“. Ji sąmoningai praleidžia Amerikos karinį susitarimą, norėdama sukurti iliuziją, kad Taivanas yra vidaus reikalas, priduria Mierzejewskis.

Pastaraisiais metais Taivanas skyrė milijonus dolerių tarptautinių ryšių plėtrai. Kai tik pasitaiko galimybė užmegzti ryšius tarptautiniu lygmeniu, Taivanas negaili pastangų ir išteklių. Tai veiksminga strategija. Dar prieš kelerius metus nebūčiau galėjęs įsivaizduoti nei (neoficialių) Taivano užsienio reikalų ministerijos vizitų Varšuvoje, nei to, kad 70 procentų Taivano dronų produkcijos atsiduria Lenkijoje.

Oficialiai Taivanas palaiko diplomatinius santykius su 12 pasaulio šalių. Europoje – tik su Vatikanu. Tačiau tai netrukdo jam ieškoti kitų ekonominio ir švietimo bendradarbiavimo platformų, kurios vis labiau veikia politiką. Kaip Kinija stebi pasaulio reakciją į šiuos manevrus, Taipėjus taip pat vertina, kur gali tikėtis paramos konflikto atveju.

Tęsinys kitame puslapyje: