Jis grįžo į frontą po 70 metų. Jie slepia paslaptingą tiekėją

Ukrainos 413-ojo SBS pulko „Reid“ dronų operatoriai aptiko ir sunaikino itin retą šeštojo dešimtmečio 122 mm patranką D-74. Nors oficialiai šio tipo ginkluotės Rusijos armijos sandėliuose nebuvo, jos pasirodymas fronte kelia pagrįstų klausimų apie tiekimo grandines ir amunicijos kilmę.

Kodėl įtariama Šiaurės Korėja?

„Defense Express“ analitikai neatmeta galimybės, kad D-74 galėjo būti paimta iš neapskaitytų rezervų, tačiau labiau tikėtina versija – tiekimas iš Šiaurės Korėjos. Šioje šalyje D-74 sistemos vis dar aktyviai naudojamos.

Šią teoriją stiprina du pagrindiniai aspektai:

• Amunicijos trūkumas: Rusijos pramonė nebegamina šioms patrankoms skirtų sviedinių OF-472. Tuo tarpu Šiaurės Korėja gamina sovietinių sviedinių kopijas.
• Ankstesni pastebėjimai: socialiniuose tinkluose jau anksčiau buvo pasirodę vaizdų, rodančių, kad rusų pajėgos naudoja šio modelio patrankas.

Techninės charakteristikos ir svarba fronte

Nors D-74 modelis sukurtas dar 1955 m., jis vis dar kelia grėsmę dėl savo techninių parametrų:

• Šūvio nuotolis: iki 23,9 km. Tai gerokai lenkia populiarios 122 mm haubicos D-30 galimybes (iki 16 km).
• Taktinis pranašumas: didesnis nuotolis leidžia rusams išdėstyti artileriją toliau nuo fronto linijos, taip apsaugant ją nuo ukrainiečių dronų kamikadzių.
• Našumas: patranka sveria apie 5,5 tonos, jos šaudymo sparta – 6–7 šūviai per minutę, o įgulą sudaro 10 karių.

Išsekę rezervai verčia ieškoti išeičių

D-74 pasirodymas mūšio lauke (pirmieji egzemplioriai pastebėti 2024 m.) signalizuoja apie kritinius Rusijos artilerijos nuostolius. „Defense Express“ duomenimis, nuo karo pradžios okupantai prarado apie 35,6 tūkst. technikos vienetų.

Skaičiai atskleidžia dramatišką atsargų mažėjimą:

• 2022 m. pradžioje: Rusija turėjo apie 12,45 tūkst. velkamųjų pabūklų rezerve.
• 2025 m. pradžioje: aktyvioje tarnyboje liko tik apie 670 velkamųjų pabūklų.

Šis milžiniškas kontrastas patvirtina, kad Rusijos vidiniai resursai senka, todėl šalis tampa vis labiau priklausoma nuo išorinių tiekėjų, tokių kaip Šiaurės Korėja, tiekiančių tiek ginkluotės sistemas, tiek joms pritaikytą amuniciją.