Ukrainos nelaisvėje atsidūrė ištisa Rusijos armijos divizija

Ukrainos nelaisvėje – per 10 000 okupantų: Rusija ketvirtus metus blokuoja visuotinius mainus

Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos pajėgos į nelaisvę paėmė daugiau nei 10 000 Rusijos karių. Nors tūkstančiai jų tebėra Ukrainos teritorijoje, Rusijos Federacija jau ketvirtus metus griežtai atsisako vykdyti mainus principu „visi už visus“.

Pasidavimo tendencijos ir geografija

Ukrainos pusėje pastebimas sparčiai augantis pasiduodančių okupantų skaičius. Remiantis naujausiais duomenimis, vien per dar nepasibaigusius 2025-uosius į nelaisvę paimta daugiau Rusijos karių nei 2022 ir 2023 metais kartu sudėjus.

Vidutiniškai kas savaitę Ukrainos gynėjams pasiduoda nuo 60 iki 90 Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių. Didžiausias aktyvumas užfiksuotas 2024 m. rugpjūtį, kai šis rodiklis pasiekė 350 asmenų per savaitę. Intensyviausiai „mainų fondas“ pildosi Donecko srityje (Pokrovsko ir Bachmuto kryptimis), Kursko regione bei Zaporižios srities Polohivsko rajone.

Užsienio samdiniai ir belaisvių portretas

Ypatinga 2025 metų tendencija – drastiškai išaugęs užsienio samdinių skaičius. Šiuo metu jie sudaro beveik 7 proc. visų Rusijos karo belaisvių Ukrainoje. Tai asmenys iš 40 skirtingų pasaulio šalių; kas savaitę sučiumpami 2–3 trečiųjų šalių piliečiai. Pažymėtina, kad Rusija šių asmenų į mainų sąrašus paprastai neįtraukia.

Projekto „Noriu gyventi“ paskelbta statistika piešia išsamų tipinio Rusijos karo belaisvio portretą:

• karinis laipsnis: 83 % – eiliniai, 13 % – seržantai, beveik 3 % – karininkai;
• sutartys: 76 % yra sutartininkai (įskaitant užverbuotus kalėjimuose bei privačiose karinėse kompanijose), 19 % – mobilizuoti, 5 % – šauktiniai;
• socialinis profilis: Tik 7 % turi aukštąjį išsilavinimą, o net 30 % nėra baigę mokyklos. Iki karo 38 % jų buvo bedarbiai;
• sveikata ir praeitis: užfiksuota šimtai sergančiųjų sunkiomis lėtinėmis ligomis (ŽIV, tuberkulioze, diabetu). 40 % belaisvių turi teistumą už sunkius nusikaltimus (vagystes, narkotikus, žmogžudystes).

Kremliaus cinizmas: selektyvūs mainai

Iki šiol į Rusiją grąžinta šiek tiek daugiau nei 6 000 karo belaisvių. Tačiau laisvė daugeliui jų buvo trumpalaikė: patvirtinta, kad mažiausiai 237 buvę belaisviai žuvo arba dingo be žinios po to, kai Maskva juos pakartotinai išsiuntė į frontą. Keturi Rusijos kariai Ukrainos nelaisvėje atsidūrė jau antrą kartą.

Koordinavimo būstinė pabrėžia, kad Rusijos vadovybė pirmenybę teikia tik etniniams rusams, kurie nėra patyrę sunkių sužalojimų ir nelaisvėje praleido trumpą laiką. Tuo tarpu tūkstančiai sužeistųjų, ligonių ir priverstine tvarka mobilizuotų asmenų lieka pamiršti savo šalies, nes Kremlius toliau blokuoja bet kokius bandymus susitarti dėl visuotinių mainų.