Vartai į perversmą atviri: demaskuota, kodėl Rusijos elitas ruošiasi mirtinam „vidiniam“ smūgiui

Rusijos sociologas ir politikos analitikas Igoris Eidmanas savo „Telegram“ kanale skelbia:

Pagrindinis 2025 metų rezultatas – Putino gaujai nepavyko parklupdyti Ukrainos. Putinui nepavyko jos sunaikinti diplomatiniu keliu, pasitelkus Trumpą, todėl dabar jis vėl mėgina šią užduotį spręsti mūšio lauke.

Rusijos diktatorius atsisakė idėjos įšaldyti karą dabartinėje fronto linijoje ir pasirinko karinį puolimą. Jis bando „parduoti“ greitos pergalės pažadą tiek savo tarptautiniams partneriams, įskaitant Trumpą, tiek Rusijos elitui. Tačiau jau artimiausiais mėnesiais visiems taps aišku, kad pergalės miražas nuo Putino dar kartą pabėgo. Tuomet Rusijos diktatoriui prasidės rimti nemalonumai.

Apie kritinę Rusijos ekonominę ir biudžeto padėtį, taip pat apie pastaruoju metu smarkiai smukusias naftos ir dujų pajamas dabar nerašo tik tinginiai. Tačiau ateinančiais metais Putinui pavojinga bus ir vidaus politinė situacija. Rusijos viršūnės svajojo apie tam tikrą „susitarimą“ su Trumpu, kuris leistų pasitraukti iš nesėkmingo karo Rusijai palankiomis sąlygomis. Praėjusiais metais Trumpas iš tiesų pasiūlė tokį karo užbaigimo variantą. Tačiau Putinas pareikalavo visko iš karto – faktiškai jis reikalavo, kad Trumpas tiesiog priverstų Ukrainą kapituliuoti. Paaiškėjo, kad JAV prezidentas to padaryti nepajėgus. Dėl to taip trokštamas Rusijos elito karo įšaldymas neįvyko. Ir dėl to kaltas pats Putinas – jis laiko save didžiu karvedžiu, galutinai įklimpo į „karo žaidimus“ ir tiesiog nebesugeba sustoti.

Nepasitenkinimas juo jo paties aplinkoje tik augs. Neatmetu, kad jau ateinančiais metais gali atsirasti hipotetinė perversmo Rusijoje galimybė. Rusijos valdančioji elito dalis jau turi ir galimą Putino įpėdinį – Dmitrijų Kozaką. Jis susijęs tiek su Sankt Peterburgo grupe, iš kurios pats kilęs, tiek su Maskvos elito dalimi (jis yra Sobianino ir Jevtušenkovo draugas bei partneris). Metų pabaigoje jam buvo aktyviai kuriamas ir per žiniasklaidą skleidžiamas karo priešininko ir reformatoriaus įvaizdis. Tai negali būti atsitiktinumas. Akivaizdu, kad jau dabar jis ruošiamas deryboms su Vakarais dėl sankcijų panaikinimo ir santykių atkūrimo – kaip „naujos, antikarinės ir besireformuojančios“ Rusijos atstovas.

Šis scenarijus jums atrodo nerealus? Nesiginčysiu. Tačiau alternatyva jam gali būti tik didelis karas Europoje – tarp Rusijos ir pagrindinių Europos valstybių – jau artimiausiais metais.