Jis teigia išsiaiškinęs Putiną. „Rusija nepuls Baltijos šalių“

Estijos žvalgybos vadovas tiesiai šviesiai sako: „Kremlius nenori susidūrimo su NATO, o mūsų užduotis – kuo ilgiau išlaikyti šį status quo.“

Kremlius šiuo metu neplanuoja išpuolio prieš jokią Baltijos šalį ar visą NATO, tikina Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas. Interviu Estijos žiniasklaidai metu jis pabrėžia, kad Rusijos elitas puikiai supranta, ką reikštų atviras susidūrimas su Aljansu. Todėl kol kas rusai vengia situacijų, kurios galėtų nevaldomai peraugti į konfliktą.

Tai, kad Maskva šiuo metu atsargiai elgiasi su NATO, yra ne Vladimiro Putino geros valios reikalas, o paprastas išskaičiavimas, teigia K. Rosinas. Rusija dabar kariauja su Ukraina, taip pat susiduria su vis griežtesnėmis sankcijomis ir didėjančiomis ekonominėmis problemomis. Antrojo fronto atidarymas prieš Vakarus jai būtų nepakeliama rizika.

Po virtinės incidentų regione – nuo ​​povandeninių kabelių pažeidimų iki oro erdvės kirtimo ir dronų skrydžių virš jos – Rusija akivaizdžiai pakoregavo savo elgesį. Dronų skrydžių maršrutai virš Ukrainos buvo pakeisti, siekiant sumažinti riziką patekti į NATO oro erdvę. Rusijos orlaivių įgulos virš Baltijos jūros dabar daug atidžiau stebi savo planuojamus maršrutus, kad nesukurtų preteksto tolesniems diplomatiniams skandalams.

Jūros dugne taip pat daug ramiau. Nuo tada, kai NATO pradėjo regione „Baltijos sargybos“ misiją, nepranešta apie jokius naujus povandeninės infrastruktūros, tokios kaip telekomunikacijų kabeliai ar dujotiekiai, pažeidimo atvejus. Pasak Kaupo Rosino, tai, žinoma, nereiškia, kad grėsmė išnyko, tačiau žvalgybos požiūriu akivaizdu: Rusija suprato, kad tolesnės provokacijos gali atnešti jai daugiau nuostolių nei naudos.

K. Rosinas atkreipia dėmesį, kad Rusijos žvalgyba nenustojo veikti pilkojoje zonoje. Žvalgyba, sabotažo operacijos, bandymai verbuoti agentus – visa tai tęsiasi, tik daug atsargiau. Estijos žvalgybos vadovas nemėgsta termino „hibridinės atakos“, nes mano, kad tai per daug sušvelnina realybę. Jei kas nors susprogdina sandėlį, tai sabotažas. Jei jie atakuoja vyriausybės serverius, tai kibernetinė ataka. O jei už to stovi valstybė, kai kuriais atvejais tai netgi gali būti laikoma terorizmo forma.

Šios logikos pavyzdys yra Rusijos „šešėlinis laivynas“, t. y. tanklaiviai, gabenantys sankcionuotą naftą, kurie bando veikti nepastebimai. Kremliui nepaprastai svarbu išlaikyti navigacijos laisvę Baltijos regione, nes nuo šių siuntų priklauso pajamos iš žaliavų eksporto. Tačiau Vakarai vis dažniau reaguoja tiesioginiais veiksmais, pavyzdžiui, Prancūzijos karinis jūrų laivynas įvykdė vieno tokio tanklaivio apžiūrėjimą. K. Rosinas pabrėžia, kad bet kokia tokia operacija paveikia ne tik Rusiją, bet ir draudimo bendroves bei laivo vėliavos valstybes, kurios privalo atsižvelgti į pasekmes.

Estijos žvalgybos vadovas pripažįsta, kad iš jo šalies perspektyvos geriausias scenarijus būtų aiškus, matomas Rusijos pralaimėjimas kare prieš Ukrainą. Tačiau vis labiau tikėtina, kad bus sudarytos paliaubos, politinis susitarimas arba konfliktas įšaldytas, kuriame nė viena pusė negali paskelbti visiškos pergalės ar pralaimėjimo.

Pasak K. Rosino, toks įvykių pokytis padidintų riziką NATO šalims rytiniame flange. Jei Kremlius manys, kad iš karo išėjo nenukentėjęs, jis gali jaustis paskatintas toliau išbandyti savo ribas. Tuo pačiu metu kai kurios Rusijos ginkluotosios pajėgos vis tiek turėtų likti susietos su Ukrainos frontu, o tai apribotų galimybę dislokuoti karius Baltijos šalyse ar Suomijoje.

Rusija jau planuoja ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri, be kita ko, apima kontingentų NATO pasienyje ir Karaliaučiaus anklave stiprinimą. Šių pokyčių tempas priklausys nuo to, kiek pajėgų Kremliui vis dar reikės išlaikyti pietuose.

Galiausiai Estijos žvalgybos vadovas pateikia paprastą diagnozę: šiandien Rusija gerbia NATO. Aljanso valstybių narių, įskaitant Lenkiją ir Estiją, užduotis – padaryti viską, kas įmanoma, kad taip būtų ir po metų, penkerių ar dešimties metų. Tam reikia ne tik garsių pareiškimų, bet, svarbiausia, nuoseklių investicijų į gynybą nacionaliniu lygmeniu ir visoje ES.