„Prabudome raudonojoje zonoje.“1-a klaida, kuri kainavo visą miestą (Video)

Projekto „DeepState“ bendraįkūrėjis Romanas Pohorilas interviu „Radio NV“ apžvelgė svarbiausius 2025-ųjų Ukrainos pasiekimus fronte bei įvardijo sistemines problemas, su kuriomis susiduria kariuomenė. Pasak jo, praėję metai atnešė ne tik iššūkių, bet ir sėkmingų operacijų pavyzdžių, kurie turėtų tapti standartu 2026-aisiais.

Kupjanskas: sėkmingas kontrpuolimas ir miesto išlaisvinimas

Vienu ryškiausių 2025 m. pasiekimų R. Pohorilas laiko operaciją Kupjanske. Po ilgo laiko žemėlapiuose vėl pasirodė didelės „mėlynosios zonos“ (Ukrainos kontroliuojamos teritorijos).

„Mes ne tik sustabdėme priešą, bet ir jį nustūmėme, atkovodami savo pozicijas. Tiesą sakant, atmušėme visą miestą, kurį jie planavo užgrobti. Tai buvo atlikta sėkmingai ir greitai“, – teigė ekspertas. Jo teigimu, šiuo metu vyksta baigiamieji įsitvirtinimo darbai, siekiant nustumti okupantus už upės, kuri tarnauja kaip natūrali gynybinė linija.

Dobropilios „triušio ausys“ ir „Azovo“ profesionalumas

Kita sėkmės istorija – operacija Dobropilios kryptimi, dar žinoma kaip kova dėl „triušio ausų“ (dėl specifinės fronto linijos formos). Nors pradžia buvo sunki, situaciją stabilizavo „Azovo“ korpusas.

„Ten stovi „Azovo“ korpusas, kuris geba moderniai spręsti problemas ir užtikrinti efektyvią komunikaciją. Tai sėkmingas atvejis mums visiems: kai visuomenė pamatė, kad priešas apsuptas ir naikinamas, tai grąžino pasitikėjimą kariuomenės vadovybe“, – sakė R. Pohorilas.

Efektyvios fortifikacijos ir dronų sąveika

Eksperto teigimu, galiausiai pradėjo veikti naujosios inžinerinės fortifikacijos Dnipropetrovsko ir Donecko srityse.

Sėkmės formulė: tinkamai paruoštos pozicijos + „Madjaro paukščių“ darbas + ugnies kontrolė.

Rezultatas: masinis Rusijos technikos ir gyvosios jėgos naikinimas dar nepasiekus pagrindinių gynybos linijų.

Časiv Jaras: metai nepalaužiamos gynybos

R. Pohorilas išskyrė 24-ąją karaliaus Danilo vardo brigadą, kuri jau metus laiko Časiv Jarą, nepaisant milžiniško spaudimo. Miesto išlaikymas strategine prasme yra vienas didžiausių 2025 m. pasiekimų, kuriuo Ukraina turėtų didžiuotis.

Reformos 2026-aisiais: R. Pohorilas apie „visuotinį melą“ ir motyvacijos krizę kariuomenėje

Projekto „DeepState“ bendraįkūrėjis Romanas Pohorilas interviu „Radio NV“ atvirai įvardijo kritines problemas, kurias Ukraina privalo išspręsti 2026 metais. Pasak jo, be sisteminių reformų ir ryžtingų kadrų pokyčių situacija fronte gali tapti nevaldoma.

Viena didžiausių ydų R. Pohorilas laiko „kolosalų melą“ vadovybės ataskaitose. Jo teigimu, būtent informacijos iškraipymas lemia strateginius pralaimėjimus.

„Turime milžinišką problemą – tai melas. Visuotinis, kolosalus. Naujausias pavyzdys – Siverskas. Dėl melagingų pranešimų praradome visą didelę gyvenvietę. Dabar ten atleidžiami brigadų vadai, tačiau pasekmės jau negrįžtamos“, – pabrėžė ekspertas.

Rotacijų krizė ir „tuščia“ heroizacija

R. Pohorilas griežtai kritikavo praktiką, kai kariai priversti laikyti pozicijas po 200–300 dienų be jokio pakeitimo. Jis įsitikinęs, kad valstybė neturėtų didžiuotis tokiais pavyzdžiais, nes jie liudija apie sisteminį resursų valdymo žlugimą.

Žmonės fiziškai ir morališkai išsekę, jiems būtinas poilsis ir visavertė rotacija. Užuot sprendus personalo trūkumo problemas, vadovybė linkusi „heroizuoti“ tuos, kurie palikti likimo valiai pragariškomis sąlygomis.

Ekspertas teigia, kad nereagavimas į šį iššūkį reiškia karių palikimą beviltiškoje situacijoje, kurioje niekas nesikeičia.

Kadrų pokyčiai – raktas į permainas

Ekspertas užsiminė apie būtinybę priimti rimtus sprendimus dėl aukščiausios vadovybės, pažymėdamas, kad kariuomenės valdymo reforma 2026-aisiais privalo tapti prioritetu. Tai būtina norint sustabdyti chaotiškus sprendimus ir užtikrinti realų ryšį tarp fronto tikrovės ir štabų priimamų nutarimų.

Ilgas ir nuostolingas puolimas

Rusijos armija bando užimti Pokrovską ir Myrnohradą Donecko srityje jau daugiau nei pusantrų metų. 2025 m. rudenį priešo grupuotė šioje kryptyje buvo itin gausi – ją sudarė maždaug 170 tūkstančių karių. Nepaisant milžiniškų žmogiškųjų išteklių ir nuolatinių taktikos keitimų, Ukrainos gynėjai sėkmingai išlaiko strateginių miestų kontrolę.

Šiuolaikinio fronto specifika: protrūkis nereiškia pabaigos

Anot R. Pohorilo, šiuolaikiniame kare „fronto lūžis“ nebeatrodo taip, kaip Antrojo pasaulinio karo metu. Protrūkis viename ruože gali būti katastrofiškas logistikai, tačiau nebūtinai reiškia automatinį priešo žygį iki didžiųjų miestų kaip Dnipras ar Kyjivas.

„Kiekvienas ruožas yra svarbus lokaliai, bet ne visada strategiškai. Pavyzdžiui, pralaimėjimas Dobropilioje galėjo tapti logistine katastrofa visai Donecko sričiai, nors tai buvo palyginti nedidelė fronto atkarpa. Turime suprasti, kad pasekmės šiandien vertinamos per operatyvinę erdvę, logistiką ir gynybos linijų patogumą, o ne tiesiog per nubrėžtą brūkšnį žemėlapyje“, – aiškina ekspertas.

Antžmogiškos pastangos: kodėl Ukraina vis dar laikosi?

R. Pohorilas pastebi, kad pagal visus matematinius skaičiavimus ir resursų santykį Ukraina tam tikrose vietose jau seniai turėjo pralaimėti, tačiau realybė prieštarauja logikai.

Jampilis ir Časiv Jaras: „Kariai sako, kad esamomis sąlygomis ir su turimais resursais išlaikyti Jampilio tiesiog neįmanoma, bet mes jį laikome. Tai išeina už bet kokių skaičiavimų ribų.“

Pokrovskas: Nors situacija yra kritinė, Ukrainos gynėjai demonstruoja antžmogiškas galimybes, rodydami tokį pasipriešinimą, kurio nesitikėjo net analitikai.

Didžiausia grėsmė – ne Rusijos resursai, o melas

Ekspertas pabrėžia, kad didžiausias Ukrainos priešas yra ne tik išorinis, bet ir vidinis – tai informacijos iškraipymas karinėje hierarchijoje.

„Mus visus pražudys melas. Jis jau dabar mus žudo lokaliai. Siversko atvejis yra puikus pavyzdys: vieną rytą visi pabudo ir pamatė Siverską „raudonojoje zonoje“. Kodėl? Todėl, kad dėl melagingų ataskaitų niekas laiku neatkreipė dėmesio į krizę, ir miestas buvo prarastas akimirksniu.“

Pasak R. Pohorilo, kol kas Ukrainai pavyko išvengti mastelio, kuriame dėl melo būtų pralaimėtas visas karas per vieną dieną, tačiau rizika išlieka, jei nebus imtasi esminių valdymo permainų 2026-aisiais.