„Viskas, kas įmanoma karo atveju.“ Lenkija ūžia, ką daro Lietuva

Lenkija ūžia, ką daro Lietuva. Lietuvos kariuomenė patvirtina pasirengimą karo atveju susprogdinti pasienio tiltus, rašo Lenkijos žiniasklaida.

Tai – Baltijos gynybos linijos kūrimo dalis. Lietuvos gyventojai pastebėjo statybos darbus prie tiltų, esančių pasienyje su Baltarusija. Lietuvos ginkluotosios pajėgos interviu portalui LRT.lt patvirtino, kad šie pakeitimai yra dalis statybos darbų, suderintų 2024 m. liepą. Kariuomenė pripažino, kad šie darbai vykdomi ruošiantis Baltijos gynybos linijos įrengimui palei sienas su Rusija ir Baltarusija.

„Viskas, kas įmanoma karo atveju“

Lenkijos žurnalistai rašo, kad karo atveju ruošiamasi panaudoti viską, kas įmanoma.

Šiuose tiltuose bus įrengtos „inžinerinės konstrukcijos sprogmenims tvirtinti“, – interviu LRT.lt sakė ginkluotųjų pajėgų atstovas. Kariuomenė jau įrengė kelias dešimtis vietų prieštankinėms užtvaroms ir kitoms kliūtims sandėliuoti.

Be to, sodinami medžiai, siekiant apsaugoti strateginius šalies kelius. Lietuviai taip pat gilina melioracijos griovius, kurie galėtų pasitarnauti kaip apkasai ir papildomos prieštankinės užtvaros. Šių modifikacijų tikslas – karo metu potencialiai apsunkinti priešo manevravimą.

Kilus ginkluotam konfliktui, pasienio tiltai galėtų būti greitai ir lengvai sugriauti. Dėl to priešo pajėgų judėjimas būtų gerokai apsunkintas. Panašią strategiją taiko ir Suomija. Ši šalis turi apie 1,34 tūkst. km ilgio sieną su Rusija.

„Sudėtinga karo tema“

Kaip vertina LRT.lt, Lietuvos valdžia stengiasi parodyti piliečiams, kad šalis imasi gynybos priemonių. Tuo pat metu siekiama vengti panikos kėlimo tarp gyventojų.

„Būtų neatsakinga kelti paniką ir kalbėti apie pavojų pasienyje. Tačiau realybė tokia, kad kiekvienas turi rasti būdą, kaip vertinti sudėtingą pasirengimo galimam karui temą. Grėsmė egzistuoja visada“, – aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius, atsakingas už civilinę saugą.

„Lietuvos kariuomenė visada laikėsi tos pačios pozicijos – visų pirma, kad ilgalaikėje perspektyvoje grėsmė iš Rusijos išlieka nuolatinė. Tai vienas iš neigiamų aspektų, su kuriais Lietuvos valstybė kovoja šimtus metų ir greičiausiai kovos toliau“, – pridūrė majoras Gintautas Ciunis.