Kas slepiasi po korpusu? Išardę ukrainiečių droną, rusai liko apstulbę (Video)

Dronų karas Ukrainoje per pastaruosius metus pasikeitė taip, kad kelia nerimą, o mūšio laukas tapo galingų naujų ginklų gimtine. Pasak „The New York Times“, 2025 m. Rusijos ir Ukrainos kare mūšio lauke pradėjo ryškėti robotų-žudikų era.

„Fronto linijose ir virš abiejų šalių oro erdvės kovose kasdien naudojami dronai, turintys naujai sukurtas autonomines galimybes. Iki praėjusio pavasario iš Ukrainos pozicijų paleisti „Bumblebee“ dronai atliko daugiau nei 1000 kovinių skrydžių prieš Rusijos taikinius. Pilotai teigia, kad po to laiko jie atliko dar tūkstančius skrydžių“, – rašo laikraštis.

Remiantis Rusijos techninės žvalgybos pranešimais, NYT rašo, kad „Bumblebee“ dronų pasirodymas sukėlė Kremliaus kariniuose sluoksniuose nerimą. Vienoje ataskaitoje, remiantis fronto linijose rasto apgadinto „Bumblebee“ drono išardymu, paslaptingas dronas aprašytas kaip esantis su aukščiausios kokybės mikroschemų rinkiniais ir pagrindine plokšte, panašia į pirmaujančių pasaulio mikroelektronikos gamintojų. Ataskaitoje pažymėti prototipo trūkumai, tačiau ji užbaigta grėsminga prognoze: „Nepaisant esamų apribojimų“, – teigiama, – „technologija pademonstruos savo efektyvumą“, o jos taikymo sritis „toliau plėsis“.

„Tuo tarpu „Bumblebee“ dronai retai skraido vieni. Ukraina tapo realių šaudymų poligonu, kuriame ginklų gamintojai, vyriausybės, rizikos kapitalistai, fronto linijos padaliniai, taip pat programuotojai ir inžinieriai iš visų Vakarų šalių bendradarbiauja kurdami ginklus“, – pabrėžiama straipsnyje. 

Dabar autonomiškai atliekamos funkcijos apima: pakilimą arba kybojimą be piloto, geolokaciją, navigaciją į atakos zonas, taip pat taikinio atpažinimą, sekimą ir persekiojimą – iki pat galutinio smūgio, paskutinio skrydžio taško. Programinės įrangos kūrėjai taip pat integravo kelis dronus į bendrą programą, kuri leidžia perduoti skrydžio valdymą tarp pilotų arba organizuoti dronus griežtai nuoseklioms atakoms – tai žingsnis link kompiuteriu valdomų spiečių. Ginklai su tokiomis galimybėmis yra sausumos brigadų, taip pat oro gynybos, žvalgybos ir oro desanto padalinių rankose.

Tuo pačiu metu, remiantis privačios bendrovės „Conflict Armament Research“ atliktu numuštų Rusijos dronų tyrimu, Rusijos armija taip pat diegia dirbtinį intelektą į patobulintus ginklus. 

Net ginklai, kuriuos generolai ir ekspertai giria kaip stebėtinai tikslius, pavyzdžiui, GPS valdomos raketos ar lazeriu valdomos bombos, dažnai pataiko į netinkamus taikinius, nužudydami nekaltus žmones. O pusiau autonominiai dronai padidina esamus pavojus ir sukuria naujų.

Kaip atsargumo priemonę nuo dirbtinio intelekto varomų ginklų, kurie ima siautėti, daugelis technologų jau seniai pasisako už „žmonių įtraukimą į procesą“, tai yra, neleisti ginklams savarankiškai priimti sprendimų dėl žudymo. Remiantis šia logika, apmokytas žmogus turėtų įvertinti ir patvirtinti visus taikinius, idealiu atveju turėdamas galimybę atšaukti atskirus smūgius ir paspausti mygtuką, kad išjungtų visą sistemą.

Tačiau kai kurios pusiau autonominės ginklų sistemos Ukrainoje jau gali atpažinti taikinius be žmogaus įsikišimo, o daugelis Ukrainos sistemų su žmogaus įsikišimo galimybėmis yra nebrangios ir talentingi programuotojai gali jas kopijuoti bei modifikuoti bet kurioje pasaulio vietoje.

„Manau, kad sukūrėme monstrą“, – sakė Nazaras Bigunas, fizikas, kuriantis taikinio nustatymo programinę įrangą. „Ir nežinau, kur tai nuves.“

Ukrainos gynybos bendrovės „Ark Robotics“ generalinis direktorius prognozuoja, kad karo ateityje vienas kareivis valdys didžiulius dronų spiečius, kurie gali veikti kartu autonomiškai.

BILD taip pat pranešė, kad Ukraina plečia dirbtinio intelekto valdomų kovinių dronų naudojimą. Leidinyje pažymėta, kad sistema gali vienu metu atpažinti ir sekti kelis taikinius. Tačiau operatorius gali nustatyti prioritetinius tikslus, o tai sumažina darbo krūvį neprarandant kontrolės.