Kur 2026 m. galėtų prasidėti Trečiasis pasaulinis karas? Penkios vietos žemėlapyje

Tačiau Europoje kilo Rusijos Federacijos pradėtas karas, o likusioje planetos dalyje yra ir kitų karštųjų zonų, kuriose šalys dar nešaudo, bet jau perka ginklus. Kuriose vietose karo rizika 2026 m. yra ypač didelė ir kuriai kitai Europos šaliai gresia pavojus?

Šaltojo karo metu buvo plačiai tikima, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidės Rytų Europoje. Dėl Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. tapo plačiai pripažinta, kad Trečiojo pasaulinio karo šmėkla išnyko amžiams.

Tačiau, „niekada nedarykite skubotų išvadų.“ Atsinaujinus geopolitinei supervalstybių konkurencijai, pasauliui iškilo kaip niekad didelė pasaulinio konflikto, sukelsiančio siaubingas kataklizmas, grėsmė.

Todėl „National Security Journal“ apžvelgia penkis karštuosius taškus, kuriuose 2026 m. galėtų kilti Trečiasis pasaulinis karas.

Karštasis taškas Nr. 1: Rytų Europa

Kuo labiau pasaulis keičiasi, tuo labiau jis lieka toks pats.

Posovietinėje eroje Rusija vis dar turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą – 5459 branduolines galvutes.

Be to, kad Putinas ir jo Kremliaus bendražygiai, tokie kaip Sergejus Lavrovas (užsienio reikalų ministras) ir Dmitrijus Medvedevas (Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas), atkakliai tęsia „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą, ne kartą grasino NATO ir apskritai Vakarams branduoliniais ginklais.

Niūriu ženklu tapo tai, kad Rusija įvykdė virtinę provokacijų prieš NATO narę Lenkiją. Tai neabejotinai sužadina lenkų žmonėms niūrius prisiminimus apie 1939 m. sovietų invaziją ir 1919–1921 m. sovietų Rusijos ir Lenkijos karą.

Karštasis taškas Nr. 2: Taivanas ir (arba) Pietų Kinijos jūra

Kinijos Liaudies Respublika (KLR) turi trečią pagal dydį branduolinį arsenalą pasaulyje.

Manoma, kad ji turi 600 kovinių galvučių. Įkvėpta Rusijos, buvusios priešės ir dabar sąjungininkės, invazijos į Ukrainą, Kinijos Liaudies Respublika anksčiau nei vėliau įsiverš į Taivaną.

Pekinas nuolat vykdo agresijos veiksmus prieš JAV sąjungininkus JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno vadovybės (USINDOPACOM) regione, būtent prieš Taivaną, Filipinus, Indiją, Japoniją ir Vietnamą (kuris, beje, tapo paskutine šalimi, visapusiškai kovojusia su KLR per 1979 m. Kinijos ir Vietnamo karą).

Kinijos grėsmė buvo pagrindinė „Ketverto“ (The Quad) – tarptautinės sąjungos, kurią sudaro JAV, Japonija, Australija ir Indija, – atsiradimo priežastis.

Karštasis taškas Nr. 3: Korėjos pusiasalis

Kaip pažymi Raketinės gynybos aljansas (MDAA), „nepaisant ekonominių sunkumų, Šiaurės Korėja investuoja didelius finansinius išteklius į masinio naikinimo ginklų kūrimo programą, siekdama atgrasyti Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes. Šiaurės Korėja [Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika] atsisako bendradarbiauti su tarptautine bendruomene iniciatyvose, kuriomis siekiama kontroliuoti ir sumažinti jos branduolinę programą.“

Svarbu prisiminti, kad Korėjos karas – pirmasis Šaltojo karo „karštasis karas“, kuriame tiesiogiai dalyvavo Jungtinės Valstijos, taip pat pirmasis (ir iki šiol paskutinis) atvejis, kai Jungtinės Valstijos tiesiogiai kovojo su Kinijos kariuomene, – niekada nesibaigė taikos sutartimi, o buvo tik sustabdytas paliaubomis.

Be to, KLDR yra branduolinį ginklą turinčios Rusijos ir Kinijos sąjungininkė, taip pat dar viena šalis, siekianti tapti branduoline, apie kurią aptarsime vėliau.

Karštasis taškas Nr. 4: Artimieji Rytai

Tiksliau, Irano Islamo Respublika. Nors JAV oro pajėgų B-2 bombonešių smūgiai 2025 m. vasarą rimtai pakenkė Irano branduolinei programai, šalis vis dar neatsisakė kurti branduolinius ginklus.

Tai netenkina Izraelio, kuris šiuo metu yra vienintelė Artimųjų Rytų šalis, turinti branduolinį ginklą.

Atsižvelgiant į tai, kad Iranas taip pat yra pasaulinio blogio aljanso su Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja dalis, branduolinis konfliktas tarp Izraelio ir Irano greičiausiai paveiktų ir šį branduolinį triumviratą.

Karštasis taškas Nr. 5: Pietų Azija (Indijos subkontinentas)

Indija ir Pakistanas turi branduolinius ginklus (atitinkamai 180 ir 170 kovinių galvučių). Šalys neseniai atnaujino karo veiksmus viena prieš kitą per operaciją „Sindoor“ anksčiau šiais metais.

Kaip minėta anksčiau, Indija yra „Ketverto“ aljanso narė prieš Kiniją, tačiau toliau perka Rusijos karinę įrangą.

Tuo tarpu Pakistanas perka amerikietišką karinę įrangą (pvz., naikintuvus F-16), tačiau taip pat palaiko glaudžius ryšius su Kinija.