Tyla prieš audrą Ukrainai? Analitikas perspėja: JAV veiksmai atrišo rankas Rusijai daryti tą patį

JAV įvykdė savo grasinimą. Smūgis Venesuelai baigėsi sėkmingai. Kitaip ir būti negalėjo, kai milžinas puola nykštuką. Tai nėra biblinė istorija apie Dovydą ir Galijotą – portale „money.pl“ rašo analitikas Piotras Kuczyńskis.

Šiam smūgiui JAV ruošėsi seniai: buvo pasakojamos pasakos apie narkotikų kartelius (kurių iš tikrųjų reikėtų ieškoti Meksikoje), naikinamos valtys, kuriomis „tikriausiai“ buvo gabenami narkotikai. Žmonių žudymas be įrodymų nėra tai, ką galėčiau pagirti.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad Donaldo Trumpo reitingai jau kurį laiką sminga žemyn. Jis žadėjo mažesnes kainas, tačiau jo muitų politika jas neišvengiamai turėjo pakelti. Ką daryti tokioje situacijoje? Ypač žinant, kad lapkritį JAV laukia parlamento rinkimai ir Respublikonų partija gali prarasti valdžią Atstovų Rūmuose. Ogi geriausia – laimėti kokį nors nedidelį karą, sugauti diktatorių, parodyti jį rinkėjams ir mėgautis šlovės spinduliais.

Tai dar 1997 metais atskleidė filmas „Uodega visgina šunį“ (angl. Wag the Dog), kuriame politinis patarėjas ir kino prodiuseris sufabrikuoja karą Albanijoje, kad nukreiptų visuomenės dėmesį nuo prezidento seksualinio skandalo. Nors šiuo atveju seksualinių problemų nėra (nors Epsteino byla Trumpui labai kenkia), karas su tironu daug kam neabejotinai patiks. Žmonės bus sužavėti.

Pradžioje verta aiškiai pasakyti, kad Nicolás Maduro yra (arba buvo) de facto diktatorius, ne kartą klastojęs rinkimus. Milijonai žmonių pabėgo iš Venesuelos, kurios ekonomiką Maduro sužlugdė. Akivaizdu, kad šie žmonės (kaip ir plati tarptautinė visuomenė) džiaugsis Maduro nušalinimu ir tuo, kad Venesueloje greičiausiai įsiviešpataus „Pax Americana“. Tačiau tai nereiškia, kad šiais JAV veiksmais reikia aklai džiaugtis.

Galima teigti, kad JAV įgyvendina savo naująją saugumo doktriną, pagal kurią Vakarų pusrutulis yra jų „kiemas“, kuriame jos ir šeimininkaus. Tai gyvai primena prieš 200 metų gyvavusią „Monroe doktriną“. Trūksta tik galutinio pareiškimo apie JAV nesikišimą į Europos reikalus. Pamenu, Donaldas Trumpas ir jo MAGA judėjimas nuolat kalbėjo apie JAV pasitraukimą iš „pasaulio policininko“ vaidmens. Nežinau, ar MAGA bus sužavėta dar vienu karu. Be to, prezidentas negali pradėti karo be Kongreso sutikimo. Šiuo atveju tokio sutikimo nebuvo, tačiau Trumpo teisininkai jau ieško (labai abejotino) šio karo pateisinimo.

Sprigtas Kinijai ir Rusijai

Tačiau dėl to tegul suka galvą patys amerikiečiai. Pasauliui svarbu tai, kad JAV stipriai užmynė ant nuospaudos Kinijai ir Rusijai. Šios dvi valstybės Venesueloje turi savų interesų. Rusija remia Venesuelą daugiausia karinėmis priemonėmis ir simboliškai. Tuo tarpu Kinija ne tik išlieka pagrindiniu Maduro režimo išlikimo ramsčiu, bet ir vis aiškiau demonstruoja savo dalyvavimą didėjančio JAV karinio spaudimo akivaizdoje. Šiuo metu Kinija importuoja beveik visą Venesuelos naftos eksportą (apie 85–90 proc.).

Neseniai žiniasklaida pranešė apie Kinijos supertanklaivį „Thousand Sunny“, kuris plaukia į Venesuelą nepaisydamas JAV paskelbtos jūrų blokados. Pekinas pažadėjo dėl to skųstis JT, pavadindamas Vašingtono veiksmus „vienašališku bauginimu“. Tad galima sakyti, kad Trumpas nusprendė smogti anksčiau, nei tanklaivis spėjo atplaukti. Nuo 2023 m. rugsėjo Kinijos ir Venesuelos santykiai turi „visapusiškos strateginės partnerystės bet kokiomis oro sąlygomis“ statusą. Tai aukščiausias laipsnis Kinijos diplomatinėje hierarchijoje (tokiu dalijamasi su Rusija ir Pakistanu). Kinija yra didžiausia Venesuelos kreditorė ir vertina šią šalį kaip pagrindinį savo įtakos atraminį tašką Lotynų Amerikoje bei svarbų energijos šaltinių diversifikavimo elementą.

Rusija jau išreiškė nepasitenkinimą JAV veiksmais. Rašant šį tekstą, Kinija dar tylėjo, bet galima neabejoti, kad ji bus labai nepatenkinta (švelniai tariant). Klausimas tik, ar be nepasitenkinimo ji nesiims kokių nors atsakomųjų veiksmų prieš JAV (pvz., susijusių su retųjų žemės metalų ar sidabro eksportu). Tai nebūtinai nutiks, nes JAV Venesueloje gali instaliuoti režimą, kuris ir toliau bendradarbiaus su Kinija, tačiau toks scenarijus man atrodo mažai tikėtinas.

Tyla prieš audrą?

Tai nėra vienintelė geopolitinė grėsmė. Rusija ir Kinija, žinoma, protestuos, bet slapta gali netgi džiaugtis. Jei JAV gali savo kieme pašalinti joms nepatinkančią vyriausybę, vadinasi, tą patį gali daryti Rusija Ukrainoje ar Kinija Taivane. Nežinau, ar Donaldas Trumpas ir jo patarėjai į tai atsižvelgė. Jei ne, vadinasi, žaidimas pereina į aukštesnį lygį, kuris nepatiks daugeliui šalių (o Ukrainai ir Lenkijai – tikrai). Ar tai tyla prieš audrą?

Žinoma, lieka klausimas, kaip pirmadienį sureaguos finansų rinkos. Jei Kinijos ir Rusijos grasinimai nebus rimti, pasaulio pamatai nesudrebės. Galų gale, tai tik nušalintas tironas šalyje, turinčioje didžiausias pasaulyje naftos atsargas. Ir greičiausiai JAV būtent tai ir rūpi, o ne jokie narkotikai. Tiesa, kad didžioji dalis Venesuelos telkinių yra vadinamoji sunkioji ir itin sunki nafta. Ji tiršta ir užteršta siera, todėl jos gavyba ir perdirbimas yra kur kas brangesni ir technologiškai sudėtingesni nei „lengvosios“ naftos iš Artimųjų Rytų.

Tarptautinės ekonominės sankcijos (daugiausia JAV) ir politinis nestabilumas valdant Maduro stipriai apribojo eksporto galimybes, todėl Venesuela eksportavo mažiau nei 10 proc. to kiekio, kurį išgauna JAV ar Saudo Arabija. Tačiau galima tikėtis, kad JAV kapitalas ir technologijos gana greitai padės staigiai padidinti gavybą. Tad pirmadienį galima tikėtis pingančios naftos, o valiutų ir akcijų rinkos reaguos į tai, ką pasakys Kinija ir Rusija. JAV nėra suinteresuotos stoti į karo kelią (ypač su Kinija), todėl atsargiai darau prielaidą, kad pasaulis su Maduro pasitraukimu greitai susitaikys. Tačiau reikia nepamiršti, kad kartu teks susitaikyti ir su JAV, Kinijos bei Rusijos veiksmais „jų kiemuose“, o tai nieko gero nežada.

Nuomonės autorius – analitikas Piotras Kuczyńskis