Baisiausias XXI a. ginklas? Tai keičia karą iš esmės ir JAV kariuomenė jį jau naudoja

Karas Ukrainoje pasauliui brutaliai priminė, kad nedideli ir palyginti pigūs aparatai gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles. „Bayraktar TB2“ tapo pirmosios konflikto fazės ikona, o jų efektyvumas buvo plačiai dokumentuojamas, aprašomas ir virto interneto memais. Laikui bėgant, į sceną žengė dronų spiečiai, FPV tipo aparatai, improvizuotos konstrukcijos ir dronai-kamikadzės. Rusija greitai išmoko pamokas ir pradėjo naudoti bepiločius orlaivius ne tik fronte, bet ir hibridiniuose veiksmuose.

Incidentai su Lenkijos ir Lietuvos oro erdvės pažeidimais atskleidė dar vieną problemą: rytinio NATO flango valstybės vis dar neturi sandarių, modernių priešdroninių sistemų, kurios leistų numušti taikinius pigiai. O ši problema artimiausiais metais tik gilės.

Šiame kontekste ypač įdomiai atrodo procesai kitoje Atlanto pusėje. JAV kariuomenė šiuo metu bando antrosios kartos mobilią lazerinę sistemą LOCUST, kurią sukūrė bendrovė „AeroVironment“. Naujoji lazerinio ginklo versija turi tapti atsaku į realią problemą: kaip greitai ir efektyviai neutralizuoti dronus, kai dangus pradeda priminti judrų greitkelį.

Dronų dominavimo pabaiga? 20 000 W patranka juos skabo kaip muses

Lazeriniai ginklai populiariojoje kultūroje egzistuoja dešimtmečius, tačiau realybėje jie ilgai buvo didelių, sunkių ir nepraktiškų konstrukcijų sinonimas. Tokių, kurios puikiai atrodo „PowerPoint“ prezentacijose, bet prastai – vietovėje. „AeroVironment“ bando sugriauti šį stereotipą.

LOCUST yra maždaug 20 kW galios sistema, sukurta orientuojantis į mobilumą ir greitą reagavimą. Svarbu tai, kad tai nėra laboratorinis projektas – gamintojas pabrėžia, kad ankstesnės sistemos versijos daugiau nei trejus metus buvo naudojamos operacijose už JAV ribų. Iš pradžių naujoji sistema buvo integruota į „General Motors Defense“ lengvąją transporto priemonę ISV (Infantry Squad Vehicle). Tačiau metų pabaigoje paskelbta, kad LOCUST bus montuojama ir ant „Oshkosh JLTV“ platformos – modernaus kultinio „Humvee“ įpėdinio. Tai reikšmingas žingsnis, nes JLTV šiandien yra vienas pagrindinių JAV taktinio mobilumo elementų. Lazeris ant tokios važiuoklės reiškia didesnį operatyvinį spindulį ir realų pajėgumą saugoti konvojus, bazes ar kritinę infrastruktūrą.

Automatinis ir rankinis valdymas

Išsami specifikacija išlieka paslaptyje, tačiau „AeroVironment“ šiek tiek praskleidžia uždangą. Antrosios kartos LOCUST įrengta didesnė spindulio valdymo sistema, užtikrinanti didesnį naikinimo efektyvumą. Sistema gali veikti tiek automatiniu, tiek rankiniu režimu. Viena vertus, ji turi daugiatikslius paieškos ir sekimo režimus infraraudonųjų spindulių spektre, pažangią optoelektroniką ir atvirą jutiklių architektūrą. Kita vertus, operatorius gali perimti valdymą naudodamas... įprastą žaidimų pultelį. Sunku įsivaizduoti šiuolaikiškesnį XXI amžiaus karo paveikslą.

Praktikoje operatoriui padeda visas rinkinys „išmaniųjų“ įrankių: tikslios sekimo sistemos, lazeriniai tolimačiai, teleskopai ir nutaikymo lazeriai. Tai nėra futuristinis žaislas, o įrankis, skirtas veikti greitai, tiksliai ir neeikvojant brangios raketinės amunicijos dronų dydžio taikiniams.

Svarbu paminėti, kad „AeroVironment“ atstovai atvirai užsimena, jog ankstesni LOCUST variantai jau buvo naudojami kovinėmis sąlygomis. Bendrovės teigimu, P-HEL sistemos su šiuo lazeriu saugojo karius, sąjungininkus ir kritinę infrastruktūrą nuo grėsmių iš oro. Tai reiškia, kad dabartinė versija nėra teorinis eksperimentas, o realiame konflikte išmoktų pamokų rezultatas.