Ar Vokietija išdrįs peržengti raudoną liniją? Lūžis. „Planas B“

Vokietija nebegeba užtikrintai pasakyti, ar Rusijos puolimo atveju JAV ateitų jai į pagalbą, todėl šalyje atsinaujino diskusijos dėl nuosavo branduolinio ginklo įsigijimo, rašo laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ (FAS). Leidinio teigimu, Berlynas turi technines galimybes per trejus–penkerius metus sukurti nuosavą branduolinę galvutę. Pabrėždamas, kad apie vokišką atominę bombą svarstė dar Konradas Adenaueris, FAS vertina, jog Berlyno ir Vašingtono aljansas nebėra toks tvirtas kaip anksčiau.

Amerika nebėra patikima partnerė

Dienraštis primena, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance’as suabejojo Europos ir Amerikos vertybių bendryste, o naujoji JAV saugumo strategija ES apibūdina kaip savotišką priešininkę.

Dėl to, kad Amerika nebėra laikoma patikima, pasigirsta balsų, jog JAV partneriai gali būti priversti kurti savo branduolines pajėgas. Laikraštis pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir Philipas H. Gordonas, buvusios JAV viceprezidentės Kamalos Harris patarėjas saugumo klausimais.

Dvi branduolinės valstybės Europoje

FAS atkreipia dėmesį, kad Europoje šiuo metu yra dvi branduolinės valstybės: Prancūzija ir Didžioji Britanija. Tačiau jų arsenalai yra nedideli ir skirti išskirtinai tam, ką Prancūzija vadina savo valstybės „gyvybiniais interesais“.

„Tačiau Paryžiuje taip pat girdima, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir matoma, ką daro Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, todėl svarstoma, kaip Prancūzija galėtų tapti antruoju Europos saugumo garantu“, – rašo leidinys.

Praėjusių metų liepą Didžioji Britanija ir Prancūzija bendroje deklaracijoje paskelbė, kad į bet kokią „ekstremalią grėsmę“ Europai reaguotų „nedelsiant“. Visgi FAS nuomone, tai yra gana „miglotas branduolinis įsipareigojimas“.

Siūlymai kurti europinį modelį pagal JAV pavyzdį

Pirmiausia primenama, kad Vokietijoje ir keliose kitose NATO šalyse yra saugomos amerikiečių atominės bombos, kurios parengtos naudoti pagal NATO „Nuclear Sharing“ programą.

Bundestago gynybos komiteto vadovas Thomas Roewekampas siūlo NATO rėmuose sukurti europinį modelį, panašų į amerikietišką: „Branduolinis partneris pateikia galvutes, o Vokietija – lėktuvus ir įgulas“.

Savo ruožtu CDU deputatas Juergenas Hardtas mano, kad Vokietija galėtų pasiūlyti Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai padengti tyrimų išlaidas bei prisidėti prie naujų atominių povandeninių laivų statybos. Mainais už tai būtų galima gauti garantiją, kad šis ginklas saugos projekte dalyvaujančias šalis.

Pradedama kalbėti apie vokišką bombą

FAS pastebi, kad kai kas jau pradeda atvirai kalbėti apie „vokišką bombą“. Tarp jų minimas Eckhardas Luebkemeieris, buvęs Kanclerio tarnybos Europos departamento direktoriaus pavaduotojas, kuris tai laiko viena iš galimybių, jei „nė vienas iš mūsų partnerių nebūtų pasirengęs duoti patikimo saugumo pažado“.

Taip pat cituojamas ilgametis Julicho tyrimų centro darbuotojas Raineris Moormannas. Jo teigimu, Vokietija turi technines galimybes per 3–5 metus pasigaminti nuosavą galvutę.

Diskusija apie vokišką ginklą vyksta ir užsienyje. Oklahomos universiteto tyrėjai Moritzas Graefrathas ir Markas Raymondas žurnale „Foreign Affairs“ pabrėžė, kad „nepriklausomos branduolinės pajėgos“ ne tik apsaugotų Vokietiją staigaus JAV pasitraukimo atveju, bet ir padėtų sukurti „savarankišką Europą“.

Horizonte – branduolinės ginklavimosi varžybos

Svarstydamas tokios idėjos trūkumus ir pavojus, FAS pažymi, kad Vokietija yra pasirašiusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, o „2+4“ sutartyje, leidusioje suvienyti šalį, įsipareigojo likti nebranduoline valstybe. Be to, jei Vokietija siektų bombos, kitos šalys galėtų pasekti jos pavyzdžiu, o tai sukeltų naujas branduolinio ginklavimosi varžybas.

Kancleris Friedrichas Merzas šiuo klausimu kol kas pasisako atsargiai. Spalį jis teigė, kad „šiuo metu“ apie vokišką atominę bombą negalvoja. Visgi visuomenės nuomonė smarkiai keičiasi: „Forsa“ instituto duomenimis, 2020 m. nuosavo ginklo įsigijimą palaikė vos 5 proc. vokiečių, o 2025 m. kovą šis skaičius išaugo iki 30 proc.