Nuo paleidimo vietos iki sėkmės: kas nulemtų „Orešnik“ perėmimą virš Lenkijos?

2026 m. sausio 9 d. Rusija surengė dar vieną barbarišką ataką prieš Ukrainą, panaudodama balistinę raketą „Orešnik“. Šį ginklą Vladimiras Putinas pristato kaip Rusijos „superginklą“, tačiau Vakarų ekspertai ragina nepasiduoti panikai, o blaiviai įvertinti esamus gynybos pajėgumus. Portalo „Fakt“ žurnalistai pasiteiravo atsargos kpt. Maciejaus Lisowskio, ar kaimyninė Lenkija būtų pajėgi atremti tokio tipo grėsmę.

„Šansų perimti tokią raketą turime, tačiau galutinė sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: paleidimo vietos, skrydžio trajektorijos ir sistemos reakcijos laiko“, – teigia karybos ekspertas.

„Konstruktorius“, o ne technologinis proveržis

Kpt. M. Lisowskis pabrėžia, kad „Orešnik“ nėra tokia inovatyvi sistema, kaip bando pateikti Kremliaus propaganda. Anot jo, tai labiau technologinis „konstruktorius“, sukurtas derinant jau egzistuojančius elementus. Raketa pagrįsta tarpžemyninės raketos RS-24 „Jars“ baziniu modeliu bei branduolinį variklį turinčios raketos „Burevestnik“ technologiniais sprendimais.

Nors tai nėra ateities technologijų stebuklas, dėl savo hipersoninių parametrų „Orešnik“ yra ypač sunkiai perimamas taikinys. Šiuo metu tai tapo pagrindiniu Kremliaus naudojamu teroro įrankiu, siekiant psichologiškai spausti Ukrainą ir jos sąjungininkus.

Kritinė riba – 100 kilometrų aukštis

Analizuodamas Lenkijos gynybos galimybes, ekspertas išskyrė esminį technologinį niuansą, kuris brėžia ribą tarp sėkmingos gynybos ir pažeidžiamumo:

• Lenkijoje dislokuotos ir intensyviai plečiamos „Patriot“ sistemos (ypač PAC-3 MSE versija) yra itin efektyvios žemesniuose atmosferos sluoksniuose.
• „Patriot“ sistemos gali sėkmingai perimti balistinius taikinius iki maždaug 100 kilometrų aukščio.
• Vidutinio nuotolio balistinės raketos, tokios kaip „Orešnik“, didžiąją dalį trajektorijos skrieja kosminėje erdvėje, gerokai viršydamos minėtą 100 km ribą. Šiame „aukštajame aukšte“ dabartinė Lenkijos gynyba pajėgumų neturi.

Būtinybė modernizuoti skydą

Kpt. M. Lisowskio išvados aiškios: norėdama jaustis visiškai saugi, Lenkija privalo stiprinti savo priešraketinę gynybą. Eksperto teigimu, šaliai teks priimti strateginį sprendimą: savarankiškai investuoti į egzosferos perėmimo sistemas (tokias kaip THAAD ar SM-3) arba aktyviau įsitraukti į bendrą Europos projektą „Sky Shield“.

Sausio 9-os dienos įvykiai dar kartą patvirtino, kad saugumo garantijos baigiasi ten, kur baigiasi techninės gynybos galimybės. Lenkijai tai – ne tik teorinis klausimas, bet ir skubi nacionalinio saugumo būtinybė.