Smūginė operacija. Pajudėjo „Delta“ Ar tai naujo karo pradžia?

Šeštadienį, sausio 3 d., JAV pranešė apie precedento neturinčią savo specialiųjų pajėgų operaciją – Venesuelos prezidento Nicolás Maduro sulaikymą. Operaciją vykdė „Delta“ dalinys – elitinė JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų grupė. Sulaikytas prezidentas buvo išvežtas už Venesuelos ribų.

Apie patį slapčiausią JAV kariuomenės dalinį, vykdžiusį šią operaciją, pasakoja Italijos leidinys Il Messaggero.

Be abejonės, tai viena labiausiai rezonansinių užsienio karinių intervencijų, kurias JAV atliko per pastaruosius dešimtmečius.

Situaciją pakomentavo CNN vyresnysis tarptautinio saugumo korespondentas Nick Peyton Walsh, pavadindamas įvykį „visiškai stulbinančiu“. Jo teigimu, operacija Venesueloje „masteliu ir politiniu efektu prilygsta tik Osamos bin Ladeno likvidavimui ir Saddamo Husseino sulaikymui“.

„Tai be abejo garsiausia užsienio karinė intervencija per Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpį“, – pažymėjo Walsh.

Žurnalistas pabrėžė, kad, jei pranešimai atitinka tikrovę, operacija demonstruoja Vašingtono pasirengimą veikti maksimaliai tiksliai ir operatyviai:

„JAV kariuomenė pagrobė Maduro iš jo sostinės vidury nakties. Tai pritrenkiantis momentas, rodantis, kad JAV prezidentas galvoja turintis didelę laisvę veikti globaliu mastu.“

„Delta“ dalinys: vienas slapčiausių JAV vienetų

Pasak specializuoto portalo forzespeciali.info, „Delta“ dalinys, oficialiai vadinamas 1st Special Forces Operational Detachment–Delta (1st SFOD-D), yra vienas slapčiausių ir pajėgiausių JAV specialiųjų pajėgų padalinių.

Dalinys priklauso Jungtinių specialiųjų operacijų vadovybės (JSOC) struktūrai ir jis laikomas pagrindine priemone vykdant aukščiausio sudėtingumo ir politinio jautrumo užduotis.

Pagrindinė „Deltos“ specializacija:

• kovos su terorizmu operacijos;
• įkaitų išlaisvinimas užsienyje;
• ypatingai svarbių objektų užėmimas arba likvidavimas;
• slaptos operacijos nekonvencinės kovos kontekste.

Sukūrimo istorija

Dalinį 1977 m. įkūrė pulkininkas Charles Beckwith, JAV kariuomenės pareigūna, kuris 1960-aisiais tarnavo ir mokėsi kartu su britų specialiųjų pajėgų SAS (Special Air Service) daliniu.

Būtent SAS modelis – kompaktiškas, autonomiškas, maksimaliai lankstus ir orientuotas į kario iniciatyvą – tapo JAV „Deltos“ koncepcijos pagrindu. Dalinys buvo sukurtas, nes reikėjo atsakomosios priemonės tarptautinio terorizmo augimui ir specializuotų JAV pajėgų įkaitų išlaisvinimo operacijoms trūkumui.

Tačiau pirmoji operacija, patikėta naujai įkurtam daliniui, visiškai žlugo. 1979 m. lapkričio mėn. radikalūs islamistų studentai užėmė JAV ambasadą Teherane ir paėmė 66 amerikiečius įkaitais. Vėliau 13 jų buvo paleisti, o 53 liko įkaitais. Visi diplomatijos bandymai išlaisvinti įkaitus nepasiteisino. Tada įkaitų atėmimo užduotis buvo patikėta „Deltos“ daliniui.

Buvo parengta speciali operacija, pavadinta „Erelio nagas“. 1980 m. balandžio 24 d. „Deltos“ kariai išvyko į Iraną sraigtasparniais. Tačiau operacija žlugo: įkaitų pasiekti nepavyko, o JAV karių nuostoliai siekė 9 žmones, ir visi jie žuvo ne kovos metu, o dėl planavimo klaidų ir karių profesionalumo trūkumo.

Dar daugiau, nesėkmės nuslėpti nepavyko: žiniasklaida visame pasaulyje plačiai nušvietė JAV specialiųjų pajėgų fiasko Irane.

Po nesėkmingos operacijos „Delta“ dalinys buvo reformuotas. Daliniui suteiktos:

• išplėstinės žvalgybos galimybės;
• glaudesnė koordinacija su CŽV;
• prieiga prie pažangių stebėjimo, ryšių ir aviacijos priemonių.

Su laiku „Delta“ tapo viena labiausiai gerbiamų ir efektyviausių specialiųjų pajėgų pasaulyje, reguliariai bendradarbiaujanti su:

• SEAL Team Six („Jūrų katės“);
• „Žaliosiomis beretėmis“;
• JAV karinės ir civilinės žvalgybos vienetais.

Pagrindinės dalinio užduotys

Kovos su terorizmu operacijos

Dalinys specializuojasi neutralizuojant teroristines grupuotes, šturmuojant objektus ir likviduojant ekstremistinių organizacijų lyderius, dažniausiai tankiai apgyvendintose miesto vietovėse.

Įkaitų išlaisvinimas

„Delta“ laikoma pagrindine JAV priemone krizėse su amerikiečiais užsienyje. Kariai mokomi veikti maksimaliai greitai ir tiksliai, su minimaliais šalutiniais nuostoliais.

Ypatingai svarbių tikslų neutralizavimas

Kalbama apie tikslius reidus prieš teroristinių, karinių ar sukilėlių struktūrų lyderius, dažnai naudojant sraigtasparnius ir aviaciją.

Nekonvenciniai karai

Dalinis veikia gilumoje priešo užnugaryje, vykdydamas diversijas, remdamas sąjungininkų pajėgas ir destabilizuodamas priešiškus režimus.

Žvalgyba ir duomenų rinkimas

Operatyvinė žvalgyba „vietoje“ yra pagrindinis dalinio veiklos elementas ir pagrindas planuojant tolimesnes operacijas.

Žinomos operacijos

Nors dauguma misijų lieka slaptos, „Deltos“ dalyvavimas patvirtintas arba plačiai numanomas keliuose žymiuose įvykiuose:

• mūšis Mogadiše (1993 m., operacija „Gothic Serpent“);
• Osamos bin Ladeno medžioklė Afganistane;
• Saddamo Husseino sulaikymas (operacija „Red Dawn“, 2003 m.);
• operacijos prieš ISIS Irake ir Sirijoje;
• 2019 m. misija, kurios metu buvo likviduotas buvęs „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakr al-Baghdadi.

Paruošimas ir ginkluotė

Atranka į „Deltą“ laikoma viena griežčiausių pasaulyje. Kandidatai turi įveikti:

• ekstremalius fizinius ir psichologinius testus;
• išsamias artimos kovos mokymo programas;
• mokymus dirbti su sprogstamosiomis medžiagomis;
• slaptos infiltracijos kursus, įskaitant aukštus šuolius parašiutu (HALO/HAHO).

Ginkluotė ir įranga apima:

• automatus HK416 ir M4A1;
• pistoletus Glock 19, SIG Sauer P226;
• modernius naktinio matymo prietaisus ir slaptas ryšių priemones.

Operacija, kurios metu buvo sulaikytas Nicolás Maduro, gali tapti vienu dramatiškiausių epizodų JAV užsienio politikos istorijoje. Pats „Deltos“ dalinio dalyvavimas pabrėžia misijos išskirtinumą ir politinių statymų dydį.

Tuo pačiu ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais reikšminga dalis informacijos gali likti nepatvirtinta arba sąmoningai ribojama, kas atitinka pačios dalinio veiklos pobūdį.