Europa neturi jokių šansų kare su Rusija? Prognozuoja blogiausią scenarijų

Blogiausias scenarijus Europai pildosi, o Jungtinės Valstijos neketina atsakyti į agresiją – tokią viziją pateikė „The Economist“ ekspertai. Jie aiškiai išdėsto Europos galimybes tokiame susidūrime ir tai, kas būtų lemiama.

Vieną 2027 m. kovo rytą  Rusijos pajėgos kirto Latvijos sieną ir pajudėjo Daugpilio, miesto, kuriame pusė gyventojų yra rusakalbiai, link. Išpuolio pretekstas – šios bendruomenės apsauga – tokį scenarijų žurnale „The Economist“ nagrinėja Davidas Gioe ir Dougas Chalmersas.

Gioe, Londono King's koledžo profesorius, ir Chalmersas, buvęs Britanijos armijos karininkas ir Kembridžo universiteto dėstytojas, svarsto, kaip toks konfliktas vystytųsi, jei išsipildytų blogiausias europiečiams scenarijus – Jungtinės Valstijos atsisakytų padėti.

„Europa gali kovoti trumpą karą, bet ilgame ji neišgyvens“, – rašo autoriai. Savo tezę jie grindžia specifinės įrangos, prieinamos tik amerikiečiams ir kuri suteiktų tokias galimybes kaip degalų papildymas ore ir orbitinė žvalgyba, trūkumu.

„Tačiau tai nereiškia, kad europiečiai turi pralaimėti“, – pabrėžia autoriai, pabrėždami Europos ekonominius ir demografinius pranašumus bei cituodami Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko žodžius.

„500 milijonų europiečių prašo 300 milijonų amerikiečių apsaugos nuo 140 milijonų rusų“, – kartą pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas. „O NATO BVP, neįskaitant Jungtinių Valstijų BVP, yra 10 kartų didesnis nei Rusijos BVP“, – priduria analizės autoriai.

Taigi Europa turi ir privalumų, nors, kaip pastebi analitikai, Rusijos visuomenė ir ekonomika yra orientuotos į karą, ko negalima pasakyti apie Senąjį žemyną.

„Putinas yra mažiau jautrus pralaimėjimams nei jo kolegos demokratai. Jei Kremlius matytų, kad Vakarų Europos vidaus politika šlubuoja, jis galėtų tiesiog ištverti pradinius nesėkmes ir tęsti veiksmus, kaip tai padarė Ukrainoje. Kuo ilgesnis karas, tuo mažesnės Europos galimybės“, – pabrėžia jie.

Ekspertai pažymi, kad pirmoji konflikto dalis apimtų Rusijos pradinio puolimo susilpninimą ir sustabdymą.

„Europos armijos, ypač Lenkijos, Šiaurės šalių, Baltijos šalių ir Vokietijos, turi tinkamą įrangą, patikrintus planus ir prieigą prie geležinkelių bei kelių tinklų“, – rašo jie. Todėl sustabdyti rusus  būtų įmanoma, jei Europa per pirmąsias kelias dienas nepasiduotų puolimui.

Vidiniai konfliktai europinėje NATO dalyje išlieka problema, nes, kaip pabrėžia autoriai, ne visi Europoje Rusiją suvokia kaip pagrindinę grėsmę.

„Kitoks grėsmės suvokimas galėtų greitai paversti NATO siauresne, norinčių dalyvauti koalicija, turinčia mažesnę kovinę galią. Nesunku įsivaizduoti, kad Vengrija ar Slovakija atsisakytų dalyvauti. Turkija, kita NATO narė, gali siekti atlikti tarpininkės, o ne kovos dalyviės vaidmenį“, – pabrėžia Gioe ir Chalmersas.

Analitikai pastebėjo, kad Europos sausumos pajėgos yra gana gerai pasirengusios trumpam karui, o ore Europa turi geresnių naikintuvų, tačiau trūksta išteklių, kuriuos visada teikė JAV – degalų papildymo ore ir vadovavimo platformų.

Padėtis jūroje dar blogesnė, kur europiečiai turėtų padalyti savo pajėgas tarp dviejų baseinų – Baltijos ir Juodosios jūrų, taip pat šiaurinių vandenų. Kita problema – kosmosas, kur vėl akivaizdus Amerikos palydovinės žvalgybos trūkumas.

„Europa nėra bejėgė, bet ji pavojingai priprato prie Amerikos potencialo. Trumpą karą be Amerikos kariuomenės galima laimėti, bet tik tuo atveju, jei Europa radikaliai sustiprins savo pasirengimą“, – daro išvadą ekspertai.