Putinas puola Baltijos šalį, JAV nesiunčia pagalbos. Ekspertai analizuoja blogiausią įmanomą scenarijų

Leidinio „The Economist“ puslapiuose ekspertai pristatė Rusijos puolimo prieš Latviją scenarijų, kuriame Jungtinės Valstijos išlieka neutralios. Kaip tokiu atveju susitvarkytų Europa? Ar ji turi šansų laimėti prieš Putiną?

Pagal šį scenarijų, 2027 metais Rusijos armija kerta Latvijos sieną. Davidas Gioe, Londono „King’s College“ profesorius, ir Dougas Chalmersas, buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės karininkas bei Kembridžo universiteto dėstytojas, prognozuoja, kaip vystytųsi toks konfliktas, jei išsipildytų blogiausias europiečiams scenarijus – JAV atsisakytų padėti.

„Europai nepavyks išgyventi ilgo karo“

„Europa gali kariauti trumpame kare, tačiau jai nepavyks išgyventi ilgo“, – rašo autoriai.

Silpnoji žemyno vieta yra specifinės įrangos, kurią turi tik amerikiečiai, trūkumas. Tai apima galimybę papildyti degalų atsargas ore ar vykdyti žvalgybą iš orbitos.

„Tačiau tai nereiškia, kad europiečiai privalo pralaimėti“, – pabrėžia autoriai.

Jie priminė Lenkijos premjero Donaldo Tusko žodžius: „500 milijonų europiečių prašo 300 milijonų amerikiečių apsaugos nuo 140 milijonų rusų“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.

„O NATO BVP, neįskaitant JAV, yra 10 kartų didesnis nei Rusijos“, – priduria analizės autoriai.

Sustabdyti rusus būtų įmanoma

„Putinas yra mažiau jautrus nuostoliams nei jo kolegos demokratai. Jei Kremlius pastebėtų, kad Vakarų Europos vidaus politika svyruoja, jis galėtų tiesiog ištverti pradines nesėkmes ir veržtis toliau, kaip tai padarė Ukrainoje. Kuo ilgesnis karas, tuo mažesni Europos šansai“, – rašo ekspertai.

Ekspertai mano, kad sustabdyti rusus būtų įmanoma, jei Europa nepasiduotų spaudimui pirmosiomis dienomis. Problema išlieka vidaus konfliktai europinėje NATO dalyje, nes ne visi Europoje mato Rusiją kaip pagrindinę grėsmę.

NATO pavirs siauresne „norinčiųjų koalicija“?

„Skirtingas grėsmių suvokimas galėtų greitai paversti NATO siauresne „norinčiųjų koalicija“, turinčia mažesnę kovinę galią. Nesunku įsivaizduoti, kad Vengrija ar Slovakija atsisakytų dalyvauti. Turkija, kita NATO narė, gali siekti tarpininkės, o ne kovos dalyvės vaidmens“, – rašo D. Gioe ir D. Chalmersas.

„Europa nėra bejėgė, tačiau ji pavojingai priprato prie Amerikos potencialo. (...) Trumpą karą be JAV kariuomenės įmanoma laimėti, bet tik tuo atveju, jei Europa radikaliai suintensyvins pasiruošimą“, – apibendrina ekspertai.