Jau telkia karines pajėgas! Pasaulis sulaikė kvapą. „Svarstome visus variantus“

Paryžius ir Berlynas spartina veiksmų koordinavimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo teritorinių pretenzijų į Danijai priklausančią Grenlandijos salą.

Nauji Amerikos lyderio pareiškimai nuskambėjo po sėkmingos JAV operacijos Venesueloje, kurios metu buvo sulaikytas Nicolas Maduro. Ši retorika sukėlė didelį susirūpinimą Europoje ir paskatino Prancūziją bei Vokietiją skubiai aptarti galimas atgrasymo priemones bei NATO vaidmens stiprinimą regione.

Reaguodamos į iš Vašingtono skambančius grasinimus, Prancūzija ir Vokietija pradėjo neatidėliotinas konsultacijas su Europos sąjungininkais. Kaip praneša leidinys „Politico“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noëlis Barrot interviu radijui „France Inter“ patvirtino, kad Europos šalys neliks pasyvios.

„Nepriklausomai nuo bauginimo formos ar jo šaltinio, Užsienio reikalų ministerijoje pradėjome rengtis atsakomiesiems veiksmams. Šio tikslo siekiame ne vieni“, – pabrėžė Prancūzijos diplomatijos vadovas.

Ministro teigimu, preliminarūs šio darbo rezultatai gali būti pristatyti artimiausiomis dienomis. Paryžius akcentuoja, kad visi veiksmai bus derinami išskirtinai su Europos partneriais. Trečiadienį numatytas J. N. Barrot susitikimas su Vokietijos ir Lenkijos kolegomis, kuriame bus tariamasi dėl praktinių sprendimų, kaip užtikrinti Grenlandijos suverenitetą.

Diplomatinis aktyvumas prasidėjo dar antradienį, kai Paryžiuje įvyko Europos lyderių derybos su Danijos premjere Mette Frederiksen. Po šio susitikimo Berlynas patvirtino, kad diskusijos dėl konkrečių salos apsaugos priemonių tęsiamos.

Vokietijos vyriausybės atstovai nurodė, kad šalies užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis kartu su ES kolegomis rengia planą, numatantį europines atgrasymo priemones galimos JAV agresijos atveju. Be kitų variantų, svarstoma galimybė stiprinti NATO pajėgų buvimą tiesioginėje salos kaimynystėje.

Nors Prancūzijos ministras bandė kiek sušvelninti įtampą, teigdamas, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio jį patikino, jog karinė agresija nėra prioritetinis Vašingtono scenarijus, Baltųjų rūmų pozicija išlieka dviprasmiška. Antradienio vakarą JAV administracija pareiškė, kad „mes svarstome įvairius variantus“, įskaitant ir karinės jėgos panaudojimą.

Kontekstas

Grenlandijos klausimas į tarptautinę darbotvarkę grįžo iškart po veržlios JAV operacijos Venesueloje. Europos lyderiai būgštauja, kad D. Trumpo ambicijos perbraižyti įtakos sferas gali peraugti iš provokuojančios retorikos į realius veiksmus.

Europos Sąjungai ši situacija tampa ne tik Arkties saugumo iššūkiu, bet ir egzistenciniu išbandymu, siekiant apginti partnerių suverenitetą pasaulyje, kuriame JAV veiksmai tampa vis labiau vienašališki.