Vandenynas išspjauna tiesą: slaptieji objektai kyla į paviršių

Strateginė Grenlandijos svarba: tarp Šaltojo karo paslapčių ir JAV ambicijų

Šiuo metu Grenlandijos padėtis JAV strateginiuose planuose yra itin aktuali. Salos reikšmė auga proporcingai didėjančiam Rusijos kariniam aktyvumui Arktyje, o nuolatinis geopolitinis spaudimas šiame regione tik dar labiau išryškina šios didžiausios pasaulio salos vertę.

Istorinis kontekstas: nuo vikingų iki JAV „globos“

Grenlandija, kurioje istoriškai gyveno vikingai ir inuitai, liko Danijos sudėtyje 1814 m., kai Norvegija atsiskyrė nuo Danijos karalystės. JAV susidomėjimas sala nėra naujas reiškinys – dar 1867 m. Vašingtonas svarstė galimybę įsigyti tiek Grenlandiją, tiek Islandiją.

Modernieji JAV ir Grenlandijos santykiai prasidėjo 1941 m. Antrojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus Daniją, JAV prisiėmė Grenlandijos „globėjos“ vaidmenį. Tuo laikotarpiu senajame Tulės kaime iškilo pirmieji kariniai statiniai.

1946 m. JAV vėl pateikė oficialų pasiūlymą Danijai pirkti Grenlandiją už 100 mln. JAV dolerių, tačiau Kopenhaga šį siūlymą atmetė. Po ilgų derybų 1951 m. buvo pasiektas kompromisas – pasirašyta Gynybos sutartis, leidusi amerikiečiams naudotis karinėmis bazėmis saloje su sąlyga, kad jie pripažins Danijos suverenitetą.

Nuo „Thule“ iki „Pituffik“ kosminės bazės

1953 m. senosios Tulės kaimo gyventojai buvo priversti persikelti į Naująją Tulę (Qanaaq), nes prasidėjo milžiniškos karinės bazės statybos. Dešimtmečius ši teritorija buvo žinoma kaip Tulės oro bazė, tačiau 2023 m. pavasarį jos pavadinimas oficialiai pakeistas į Pituffiko kosminę bazę.

Šiuo metu Pituffike veikia 821-oji kosmoso bazių grupė, 12-oji ankstyvojo perspėjimo apie raketas eskadrilė ir 23-oji kosmoso operacijų eskadrilė. Jų pagrindinės užduotys – ankstyvasis balistinių raketų aptikimas, priešraketinė gynyba ir kosminės erdvės stebėjimas.

Slaptas projektas „Iceworm“ ir „Camp Century“

Šaltojo karo įkarštyje bazėje gyveno iki 6 000 JAV piliečių. Be pagrindinės bazės, 200–300 km spinduliu veikė papildomos stovyklos: „Tuto“, „Fistclench“ ir slapčiausia iš jų – „Camp Century“.

1957 m. SSRS lyderis Michailas Bulganinas griežtai perspėjo Daniją, kad dėl narystės NATO jos teritorijoje gali būti dislokuoti branduoliniai ginklai. Tuo pat metu JAV, oficialiai bendradarbiaudamos su danais statant tyrimų bazes, po Grenlandijos ledu slapta vykdė strateginį projektą „Iceworm“ (liet. „Ledo kirminas“).

Šio ambicingo plano tikslas buvo po ledo sluoksniu nutiesti milžinišką 4 000 kilometrų ilgio tunelių tinklą, kuriame nuolat judėtų apie 600 branduolinių raketų, galinčių pasiekti taikinius Sovietų Sąjungoje. Nors oficialiai buvo pristatytas tik mokslinis „Camp Century“ bazės projektas, „Ledo kirminas“ tapo vienu įspūdingiausių, bet pavojingiausių Šaltojo karo inžinerinių eksperimentų, kurio radioaktyviosios liekanos dėl tirpstančio ledo šiandien kelia didelį susirūpinimą aplinkosaugininkams.

Tačiau gamta įveikė inžineriją: nuolat judantis ledynas pradėjo gniuždyti tunelius, o po ledu įrengtas branduolinis reaktorius tapo nesaugus eksploatuoti. Suvokus didėjančią katastrofos riziką, 1963 m. JAV prezidentas Johnas F. Kennedy nusprendė nutraukti projektą „Iceworm“. Stovykla buvo galutinai apleista 1967 m., po storais ledo sluoksniais paliekant ne tik bazės griaučius, bet ir radioaktyvias atliekas.

Ekologinė bomba po ledu

Karinis palikimas Grenlandijoje šiandien kelia didžiulį aplinkosauginį nerimą. 1968 m. netoli bazės įvyko skaudi katastrofa – į jūrą nukrito JAV bombonešis B-52G, gabenęs keturias vandenilines bombas. Šio incidento metu į aplinką pateko pavojingas kiekis radioaktyviųjų medžiagų, kurių pėdsakai juntami iki šiol.

Tačiau tai tik dalis problemos. 2024 m. NASA atlikti tyrimai, pasitelkiant moderniausius radarus, parodė, kad po ledu palaidotas slaptas „karinis miestas“ išliko beveik nepakitęs. Dėl sparčios klimato kaitos ir tirpstančių ledynų kyla reali grėsmė, kad į vandenyną pateks tūkstančiai litrų dyzelinio kuro, toksiškų polichlorintų bifenilų (PCB) bei radioaktyviųjų nuotekų.

Klausimas, kas turėtų prisiimti atsakomybę ir padengti milžiniškas šių atliekų tvarkymo išlaidas, iki šiol lieka neišspręstas. Tai virsta įtemptu diplomatiniu ginču tarp Grenlandijos savivaldos, Danijos karalystės ir JAV vyriausybės.

Grenlandijos ateitis: nepriklausomybė ar JAV ambicijos?

Salos gyventojai, kurių šiuo metu yra apie 57 000, į glaudesnę sąjungą su JAV žvelgia itin atsargiai. Istorinės nuoskaudos dėl priverstinio gyventojų iškeldinimo ir dešimtmečius Danijos vykdytos asimiliacijos politikos tapo pagrindiniu katalizatoriumi stipriam nepriklausomybės judėjimui.

Šiuo metu net penkios iš šešių didžiausių Grenlandijos politinių partijų pasisako už visišką suverenitetą, nors jų vizijos dėl proceso terminų ir įgyvendinimo būdų skiriasi. 2025 m. sausio mėnesį atliktos apklausos duomenys atskleidė kategorišką visuomenės nuomonę: net 85 proc. respondentų nepritaria prisijungimui prie JAV. Ši nuostata išlieka stabili, nepaisant Donaldo Trumpo administracijos pakartotinai išreikšto intereso perimti salos kontrolę.

Nors Grenlandija nuosekliai siekia vis didesnės autonomijos nuo Danijos Karalystės, dauguma jos piliečių nenori tapti dar viena JAV valstija. Vietos bendruomenė pirmenybę teikia savo kultūrinės tapatybės išsaugojimui ir savarankiškam gamtos išteklių valdymui, o ne geopolitiniam integravimuisi į kitą supervalstybę.